Esami ar būsimi verslininkai dažnai susiduria su opia problema – finansavimu verslo pradžiai arba plėtrai. Nors tam skiriama nemažai dėmesio ir resursų iš Europos Sąjungos, kartais galbūt pritrūksta informacijos apie vykdomas paramos programas arba ji lieka nepastebėta. Ką reikia žinoti jauno verslo įkūrėjams, trumpai aptarėme su „Sintesi Consulting“ projektų vadove Giedre Zalatoryte.

 

Priemonių daug ir įvairių

Lietuvoje ES iniciatyva kasmet paskelbiama apie dešimt kvietimų teikti paraiškas jauno verslo kūrimo ir plėtros projektams įgyvendinti. Didžioji dalis priemonių yra orientuotos į MVĮ (labai mažas, mažas, vidutines įmones) ir fizinius asmenis, registruotus mažesniuose miestuose ar kaimo vietovėse, tačiau pasiūlymų didmiesčiuose įsikūrusioms įmonėms taip pat netrūksta. Finansuojamos veiklos pobūdis labai įvairus: nuo avių karšimo iki robotikos sprendimų, tad galimybių išties daug. Kad būtų lengviau orientuotis paramos specifikacijų vingiuose, G. Zalatorytė išskiria kelis esminius klausimus, kuriuos reikia žinoti.

Paramos valdytojai

Pagrindines paramos programas kuruoja Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), teikianti paskolas jaunam verslui palankesnėmis sąlygomis nei bankai. INVEGA taip pat valdo fondus, kurie investuoja į startuolius, labai mažus verslus ar potencialius verslus, pasiekusius tik idėjos stadiją. Šie fondai išskirstyti pagal veiklos sritis (technologijos, farmacija, gamyba ir t. t.).

Informacijos šaltiniai

Visi kvietimai teikti paraiškas (išskyrus dėl paramos kaimo vietovėse veikiančioms arba planuojančioms veikti įmonėms ir ūkininkams) skelbiami www.esinvesticijos.lt. Čia pateikiami ir vykdomų priemonių aprašai, reikalingi dokumentai, terminai, sėkmės istorijos ir daug kitos naudingos informacijos.

Informacija dėl paramos jauniesiems ūkininkams ir verslo pradžiai bei plėtrai kaimo vietovėse teikiama NMA tinklalapyje www.nma.lt. Taip pat informacija apie vykdomas paramos priemones skelbiama atitinkamų ministerijų ir agentūrų tinklalapiuose, pavyzdžiui: www.lvpa.lt, www.cpva.lt.

„Jei naujienos apie kvietimus teikti paraiškas ir vykdomas priemones yra aktualios, rekomenduojame užsiprenumeruoti šių įstaigų ar paramos klausimais konsultuojančių įmonių naujienlaiškius. Taip nepraleisite jums aktualios informacijos“, – pataria G. Zalatorytė.

Reikalavimai

 

„Galime padėti išgryninti idėją ir rasti sąlyčio taškus su konkrečia priemone. Kiekviena ES paramos programa turi tikslus, kurie turi būti įgyvendinti“

G. Zalatorytė.

 

Reikalavimų yra įvairių. Tai gali būti įmonės dydis, vykdomos veiklos trukmė, apyvarta, registracijos ar veiklos vykdymo vieta. Jie priklauso nuo ES paramos priemonės, pagal kurią pretenduojama gauti paramą, tad kaskart reikėtų analizuoti konkrečius reikalavimus.

Žinoma, pirmiausia būtina turėti idėją, kurią jau galima susieti su tam tikra paramos priemone. Kilus abejonių dėl reikalavimų atitikimo, verta kreiptis į konsultacijų įmones. „Galime padėti išgryninti idėją ir rasti sąlyčio taškus su konkrečia priemone. Kiekviena ES paramos programa turi tikslus, kurie turi būti įgyvendinti“, – paaiškina „Sintesi Consulting“ projektų vadovė.

Pavyzdžiui, darbo biržos tikslas yra mažinti nedarbą, tad paramos skyrimas bus siejamas su naujų darbo vietų kūrimu, o kaimo vietovėse siekiama skatinti ekonominės veiklos plėtrą. Labai svarbu pabrėžti, kad Vilniaus rajone esanti Riešė ar Didieji Gulbinai irgi laikomi kaimo vietovėmis (gyventojų skaičius šiose gyvenvietėse nesiekia 6 tūkst.).

Paramos intensyvumas ir sumos

Finansinė pagalba gali būti nuo 5 tūkst. iki kelių milijonų eurų. Intensyvumas taip pat labai įvairus – nuo 20 iki 100 proc., atsižvelgiant į paramos priemonę. (Intensyvumas – tai, kiek procentų projekto išlaidų padengiama paramos lėšomis. Likusią dalį pareiškėjas privalo padengti savo resursais.)

Paraiškų teikimas, terminai ir lėšų gavimas

Kvietimuose būna numatyti paraiškų teikimo terminai. Dažniausiai jie siekia nuo vieno iki trijų mėnesių. Tam tikrų priemonių atvejų kvietimai teikti paraiškas gali galioti ir kelerius metus. Paraiškos, įskaitant visus susijusius dokumentus, teikiamos administruojančiai agentūrai ar institucijai. Dokumentai turi būti parengti remiantis aiškiais kriterijais, patvirtintais priemonių taisyklėse, aprašuose ir susijusiuose dokumentuose. Paraiškas galima teikti savarankiškai arba su išorinių konsultacinių agentūrų pagalba.

Paraiškų svarstymas standartiškai trunka nuo trijų iki šešių mėnesių. Paramos lėšų išmokėjimas projekto vykdytojui priklauso nuo to, koks išlaidų apmokėjimo būdas yra pasirenkamas. Dažnu atveju tai būna kombinuotas modelis, kai pervedamas avansas, o vėliau parama skiriama patirtoms išlaidoms kompensuoti.

Ir… skaudžiausios klaidos, dėl kurių negaunama paramos

Priežasčių, kodėl ne visos paraiškos patenkinamos, apstu, tačiau skaudžiausios yra techninės klaidos. „Dažnai paraiška atmetama dėl labai formalių reikalavimų nesilaikymo, pavyzdžiui: netinkamai užpildyta forma, nepateikti tam tikri būtini dokumentai arba tiesiog nepaisoma lietuviškų simbolių. Labai gaila, kai tikrai geros idėjos negauna paramos dėl smulkmeniškų formalumų pažeidimų“, – patirtimi dalijasi G. Zalatorytė.

Pasak pašnekovės, pirmą kartą pildant paraišką yra didelė tikimybė nepastebėti tam tikrų smulkmenų, gilintis į teisės aktus užtrunka nemažai laiko ir pastangų, tad neretai yra paprasčiau pasikonsultuoti su išorinėmis agentūromis, teikiančiomis konsultacijų paslaugas. „Šioje srityje turime daug patirties, „Sintesi Consulting“ rengiamų paraiškų patvirtinimo procentas siekia 96 procentus. Visuomet stengiamės išgirsti ir įsigilinti į kiekvieno kliento poreikius bei rasti tinkamiausią sprendimą“, – sako „Sintesi Consulting“ projektų vadovė.

Įvairioms priemonėms kasmet skiriama daugiau lėšų, nei jų įsisavinama. 2020 m. baigsis ES paramos 2014–2020 m. laikotarpio fondų galiojimo laikas, tad norintiesiems spėti į nuvažiuojantį traukinį, reikėtų paskubėti. Kad tai padaryti būdų lengviau, svarstoma tam tikroms priemonėms lengvinti reikalavimus, kad finansavimas būtų efektyviau įsisavinamas.