Dabartinė visame pasaulyje susidariusi situacija neišvengiamai verčia greitai reaguoti ir laiku priimti sprendimus. Verslai susiduria su iššūkiais, tačiau kartu žvelgia blaiviai – nenuleidžia rankų ir ieško geriausių būdų, leidžiančių tęsti savo veiklą čia ir dabar. „Luminor“ banko Lėšų valdymo departamento vadovas Baltijos šalims Modestas Juonys sako galintis drąsiai paliudyti – verslas net ir ekstremaliomis sąlygomis sugeba transformuotis itin greitai. Bankas taip pat operatyviai pasiūlė įmonėms įrankį, kuris priimti mokėjimus el. parduotuvėje leidžia dar greičiau ir paprasčiau.

Nemaža dalis įmonių sureagavo itin operatyviai – pagal galimybes pritaikė ar pakeitė savo veiklos taktiką bene per naktį. Nebegalintieji priimti klientų fizinėse prekybos vietose perkėlė aptarnavimą į internetą – elektronines platformas, kurios leidžia aptarnauti žmones nuotoliniu būdu. Sėkmės pavyzdžių jau tūkstančiai. Tiesa, didelė dalis prekybininkų, ypač smulkesnių, neseniai pradėjusių veiklą, tokiam žingsniui yra nepasiruošę – neturi tinkamų technologinių įrankių, be to, sėkmingam startui stinga ir reikiamų kompetencijų. Laimei, išeičių tikrai yra. Galimybę įsidiegti el. prekybą ir užtikrinti saugų atsiskaitymą joje dabar galima be didelių pastangų ir, svarbiausia, papildomų investicijų.

Skaičiuojama, kad mūsų šalyje el. prekyba sudaro apie 800 mln. eurų apyvartą per metus, o ateinančiais metais tik augs. Jau dabar galima prognozuoti, kad prie augimo pastebimai prisidės ir dabartinė situacija, kai aptarnauti klientų fiziškai daugeliui verslų laikinai negalima. KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto duomenimis, 31 proc. gyventojų pasinaudojo internetinėmis parduotuvėmis būtent dėl to, kad šalyje įvestas karantinas.

Nauja paslauga įmonėms palengvins atsiskaitymus

„Sausio pradžioje po truputį pradėjome testuoti savo naują produktą „E-Commerce Gateway“ – įmokų surinkimo paslaugą, kuri suteikia galimybę el. parduotuvėms patogiai ir greitai priimti mokėjimus pirkėjų pasirinktu būdu vos kelių mygtukų paspaudimu. Prekybininkui nereikia derinti sutarčių ir techninių integracijų su kiekvienu banku, be to, palyginti su „Bank Link“ tarpininkais, gaunama mažesnė paslaugos kaina. Pirkėjas atsiskaito iš savo banko, todėl skirtumo – ar tai „Bank Link“, ar „E-Commerce Gateway“ mokėjimas – nejaučia.

Išbandžius su keliais klientais, tikėtasi sprendimą plačiau siūlyti rinkai jau nuo balandžio, tačiau susidariusi situacija paskatino imtis kur kas greitesnių sprendimų. „Norėdami šiuo sudėtingu laikotarpiu padėti įmonėms plėsti pardavimo kanalus, nusprendėme reaguoti nedelsdami. Nuo šiol mūsų siūlomu mokėjimų surinkimo sprendimu iki š. m. rugpjūčio 31 d. įmonės gali pasinaudoti nemokamai (išimtis taikoma įmonėms, pasiekiančioms 100 tūkst. eurų mėnesio apyvartą)“, – komentuoja M. Juonys.

Su šiuo specialiu pasiūlymu įmonėms bankas „Luminor“ kartu prisijungia prie „Verslios Lietuvos“ iniciatyvos „Internete karantino nėra“, kuri jau suvienijo daugiau nei 800 el. parduotuvių, taip pat per 80 smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams padėti pasirengusių mentorių ir šie skaičiai nuolat auga.

Tarp lyderių – maisto, statybos ir sporto prekės

Pašnekovo teigimu, būtent nuo karantino pradžios domėjimasis paslauga išaugo bene 2–3 kartus: „Sulaukiame apie 12–14 paraiškų per dieną. Pirmauja klientai, turintys maisto ir kasdienio vartojimo prekių el. parduotuves. Taip pat matome, kad internetinių parduotuvių sprendimus vis aktyviau diegia sporto, statybos prekių įmonės.“

M. Juonys atskleidžia ir dar vieną tendenciją: sprendimų, kaip kuriamose internetinėse parduotuvėse įdiegti mokėjimų surinkimą, ieško ne tik tie verslininkai, kurie šiomis dienomis naujai kuria el. parduotuves, bet ir tie, kurie jas turi jau anksčiau.

„Pastarieji dažniausiai ieško būdų, kaip atpiginti savo turimų tarpininkų išlaidas arba žvalgosi pažangesnių sprendimų, leidžiančių aptarnauti klientus dar paprasčiau. Verslams labai svarbu kuo lengviau įdiegti sprendimus, pavyzdžiui, kad nereikėtų sudarinėti atskirų sutarčių su skirtingais bankais ar kitais finansų tarpininkais. Mes savo sprendimu būtent tai ir siūlome – pagrindinių bankų atsiskaitymo galimybę su viena sutartimi. Be to, pastebime ir didėjančią nešiojamųjų kortelių skaitytuvų paklausą. Tai ypač aktualu statybos prekių parduotuvėms tais atvejais, kai klientai pradžioje nori pamatyti prekes ir tik po to vietoje už jas atsiskaityti“, – pasakoja pašnekovas.

Erdvės ir įrankių plėstis el. prekybai – dar daug 

Pasak M. Juonio, dabartinė situacija neabejotinai paskatins vis daugiau verslų imtis el. prekybos galimybių. Juolab kad šiuo metu pasaulį apėmusi pandemija jau gerokai pakoregavo žmonių įpročius.

„Pirkėjas ir jo elgsena neišvengiamai keičiasi. Tiesa, kol kas galima sakyti, kad mūsų šalyje išnaudotos dar tikrai ne visos galimybės. Štai, pavyzdžiui, Estijoje bene du kartus didesnis krepšelis, perkant internetu. Tad mes erdvės dar tikrai turime. O prognozės rodo, kad Baltijos šalyse el. prekybos apyvarta kasmet didėja apie 10 proc.“, – komentuoja pašnekovas.

Banko „Luminor“ duomenys rodo, kad, lyginant Baltijos kaimynių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – pirkėjų atsiskaitymo el. parduotuvėse įpročius, matoma aiški tendencija. Lietuvoje ir Estijoje dauguma pirkėjų atsiskaito naudodamiesi vadinamąja „Bank Link“ sistema, kai pirkėjas mokėjimą atlieka per savo banką arba per mokėjimų tarpininkus. Latvijoje bene 80 proc. pirkimų internete atliekama suvedant kredito ar debeto kortelės duomenis.

Tiesa, anot M. Juonio, tendencijos laikui bėgant gali keistis – tam postūmį suteikė ES įsigaliojusi antroji Mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2), kuri atvėrė galimybes atsirasti atvirajai bankininkystei (angl. open banking). Tai suteiks daugiau galimybių pardavėjams – paprastesnius el. mokėjimų procesus ir jų įdiegimą, nes sprendimai bus realizuojami su viena sutartimi, iš vienų rankų.

„Mokėjimo būdų pasirinkimų tikrai yra ir buvo iki šiol. Dabar pagrindinė užduotis ir siekis – padaryti šią paslaugą ne tik pigesnę, bet ir paprastesnę bei patrauklesnę pardavėjui ir pirkėjui. Atrodo, kad viskas vystysis į kuo paprastesnius technologinius sprendimus. Tai neabejotinai turėtų mažinti pačią paslaugos kainą“, – komentuoja „Luminor“ banko Lėšų valdymo departamento vadovas Baltijos šalims.