Apie bitkoinus visi yra girdėję, bet mažai kas supranta, kam jie reikalingi ir ką su jais daryti. Visgi Estijos verslininkas Aleksejus Galkinas įsitikinęs, kad ši kriptovaliuta iš esmės pakeis mūsų požiūrį į pinigus. Tam tereikia laiko ir inovatyvių sprendimų. Gimtinėje jis jau įkūrė įmonę „Decrypto“, kuri Taline atidarė pirmąjį bitkoinų bankomatą. Inovatyvi idėja ne tik prigijo, bet ir išsiplėtė į Suomiją, o dabar ir Lietuvą. Su A. Galkinu pasikalbėjome apie bitkoinų dabartį bei ateitį ir „Decrypto“ ambicijas.

Bitkoinai – naujos kartos valiuta

A. Galkinas teigia pirmą kartą apie bitkoinus išgirdęs iš savo draugo. Ši idėja jį taip sudomino, kad jis nutarė šia tema pasidomėti išsamiau. „Taigi pradėjau daug skaityti ir galvoti, kuo pats galėčiau prisidėti prie jos. Bitkoinai pačios tradicinės valiutos tikriausiai nepakeis, bet, mano galva, jie gali tapti puikia alternatyva. Žmonės pagal savo poreikius rinktųsi atsiskaitymus per banką, grynaisiais pinigais arba bitkoinais. Kiekvienu atveju turėtum galimybę pasirinkti optimalų atsiskaitymo būdą“, – pasakoja pašnekovas.

Prieš kelerius metus garsas apie bitkoinus buvo pasklidęs itin plačiai. Vis dėlto ilgainiui šis triukšmas šiek tiek nurimo. Anot „Decrypto“ įkūrėjo, tai tikrai nereiškia, kad ši idėja buvo kažkur užmesta. Atvirkščiai, jie šiuo metu pasiekė itin svarbią vystymosi stadiją.

„Manau, kad bitkoinai vystosi labai panašiai kaip ir visos inovacijos. Jie atsirado 2009 metais. Septyneri metai inovacijai yra visai mažai. Taip, iš pradžių tikrai buvo labai didelis susidomėjimas, kuris dabar jau šiek tiek nuslūgo. Taip yra todėl, kad tie, kurie tuo metu daugiausia kalbėjo apie bitkoinus, dabar yra pasinėrę į įvairius su jais susijusius projektus. Mano galva, artėja etapas, kai vis didesnė dalis žmonių sužinos apie šią valiutą ir priims ją“, – svarsto A. Galkinas.

Jis pripažįsta, kad šiuo metu tokios kriptovaliutos kaip bitkoinai susiduria su keliomis esminėmis kliūtimis. Bet pagrindinė problema yra reguliacija. Jeigu norime, kad ši valiuta būtų plačiai naudojama, turime užtikrinti, kad įstatymai kuo aiškiau apibrėžtų esmines taisykles.

„Labai svarbu, kad ji būtų suvienodinta visose šalyse. Šiuo metu net ir kiekviena ES šalis į bitkoinus žiūri skirtingai. Tai būtina ištaisyti. Iš pradžių bent jau ES, kad bendrijos šalys galėtų laisvai naudotis tokiu atsiskaitymo būdu. Kitas momentas yra patogumas vartotojui. Reikia pripažinti, kad šios technologijos daugeliui vis dar sunkiai suvokiamos. Mums reikia geriau aiškinti, kas yra bitkoinai ir kuo jie naudingi“, – sako pašnekovas.

Abejojantiesiems kriptovaliutų naudingumu „Decrypto“ įkūrėjas vardija porą esminių jos pranašumų prieš tradicinius pinigus: „Kriptovaliuta visų pirma išsiskiria savo greičiu. Tarkim, bankinė perlaida į JAV trunka apie porą dieną. Bitkoinais atsiskaitoma vos per kelias minutes. Taigi skirtumas labai didelis. Kitas svarbus aspektas, kad bitkoinų piniginė yra jūsų ir tik jūsų. Joks bankas, jokia vyriausybė negali jos niekaip užšaldyti ar be jūsų žinios nuskaičiuoti iš jos pinigų.“

Didysis sprogimas – po trejų metų

Visiškai natūralu, kad taip aktyviai domintis kriptovaliutomis kilo idėja ir pačiam prisidėti prie jų augimo. Pirmasis „Decrypto“ bankomatas Taline atsirado kaip savotiškas eksperimentas.

„Pastebėjome, kad Estijoje labai sunku jų įsigyti. Yra keli žmonės, kurie juos perka ir parduoda, bet labiau savo reikmėms. Tačiau susidomėjimas jais auga. Taigi nutarėme išbandyti specialaus bankomato idėją. Pradėjome nuo Talino, o tada pamažu persikėlėme į kitus miestus: Narvą, Helsinkį, o dabar ir Vilnių“, – sako A. Galkinas.

Žmonių reakcija buvo teigiama ir pateisino visus lūkesčius. Žinoma, iš pradžių buvo sunkoka. Reikėjo kažkaip pranešti žmonėms, kad tokia galimybė apskritai egzistuoja. Tačiau dabar viskas stipriai pasistūmėjo į priekį. Taline bankomatas kasdien aptarnauja apie 5–7 klientus. Anot verslininko, kaip tokio dydžio miestui, tai labai nebloga statistika.

„Bankomatams kažkokio išskirtinio technologinio išsivystymo lygio tikrai nereikia. Tereikia elektros ir interneto, todėl šia technologija kuo puikiausiai galėtų naudotis ir menkiau išsivysčiusios šalys. Aišku, kuo kultūra labiau įsitraukusi į IT pasaulį, tuo lengviau. Tarkim, viena priežasčių, kodėl mes esame Vilniuje, yra jo startuolių kultūra, IT projektų gausa. Tai reiškia, kad gana daug žmonių domisi bitkoinais“, – teigia pašnekovas.

Šiuo metu pagrindinis „Decrypto“ tikslas yra tolesnė bankomatų tinklo plėtra. Šiuo metu įtemptai ruošiamasi startui Rygoje. Tai visiškai logiškas žingsnis, nes jau dabar latviai reguliariai atvyksta į Taliną pasinaudoti bankomatu.

„Artimiausiu metu norėtume išbandyti save šiek tiek keistesnėse rinkose, pavyzdžiui, Rusijoje. Vakarų Europoje jau dabar gana didelė konkurencija. Pirmieji ten tikrai nebebūtume. Suprantame, kad būdamas pirmas tu labiau ir rizikuoji, bet mums taip įdomiau“, – sako verslininkas.

Jis net neslepia, kad „Decrypto“ ambicijos vien Baltijos šalimis toli gražu neapsiriboja. Jo komandos ambicija – sukurti visą tinklą Europoje. Žinoma, pradžia numatyta Rytų Europoje. Norima kurį laiką dirbti čia, kad būtų galima ištobulinti savo veiklos modelį ir rinkodaros strategiją. Tai būtina, nes Vakarų Europoje konkurencija yra gerokai didesnė ir startui joje būtina gerai pasiruošti.

Pašnekovas įsitikinęs, kad bitkoinų bankomatų poreikis tik augs. Kriptovaliuta vis dar nauja inovacija, kurios sprogimas laukia ateityje. Tačiau ruoštis reikia jau šiandien.

„Statistika rodo, jog tam, kad inovacija būtų plačiai priimta, prireikia apie dešimties metų. Manau, kad tikroji bitkoinų era prasidės po trejų ar ketverių metų. Jau šiandien rinka auga, bet ryškesnis augimas turėtų būti matomas po kelerių metų. Internetinė valiuta yra neišvengiama ateities dalis. Mažo to, ji iš esmės pakeis tai, kaip mes elgiamės su pinigais“, – neabejoja A. Galkinas.