Smulkusis verslas aktyviai kreipiasi paskolų verslo plėtrai arba apyvartinėms lėšoms, vis dėlto nemaža dalis paraiškų dėl finansavimo yra atmetamos. Finansų rinkoje įprastai patvirtinama tik apie 20-30 proc. paraiškų, ir tai yra normalu. Didžioji dalis paraiškų atmetama, nes finansavimo dažniau ieško verslai, atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje, o ne tie, kuriems paskolos reikia augimui. Jeigu paraiška atmetama, verslininkui patartina kreiptis į finansuotoją ir sužinoti, kokia yra to priežastis ir ką reikia padaryti, siekiant gauti verslo paskolą. Paraiškos atmetimo priežasčių gali būti ne viena, tačiau kelios iš jų kartojasi dažniausiai. Apie jas pasakoja Linas Armalys, alternatyvaus nebankinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ vadovas.

1. Silpna finansinė padėtis

Teikiant paraišką dėl paskolos, visada vertinami įmonės finansiniai rodikliai – pinigų srautai (pajamos, pelnas, nuostolis), mokumas, finansiniai įsipareigojimai ir kt. Jei įmonė turi neigiamą nuosavą kapitalą, per mažą apyvartą, jeigu ji ilgesnį laiką dirba nuostolingai, įprastai finansavimo tikėtis nereikėtų. Tokiai įmonei reikia papildomo investuotojo, o ne verslo paskolos. Norint gauti verslo paskolą, pirmiausia reikia, kad įmonė būtų finansiškai stabili.

Kartais įmonė veikia nuostolingai, bet jos nuosavas kapitalas yra pakankamas turėti tam tikrą veiklos nuostolį siekiant didesnių pardavimų, o nuostolius lemia sparti įmonės plėtra. Geras kredituotojas netaps savo susikurtų vertinimo formulių įkaitu, bet stengsis suprasti kliento verslo ypatumus. Tačiau tam, kad finansuotojas suprastų situaciją, labai svarbu, kad verslininkas būtų pasirengęs suteikti reikiamą informaciją.

2. Bloga įmonės kredito istorija

Visi finansuotojai naudojasi kredito biuro paslaugomis ir mato paskolos paraiškas pateikusių bendrovių turto areštus, skolas bei kitą informaciją ir vertina visą įmonės kredito istoriją. Jei įmonė skolinosi ir paskolą tvarkingai grąžino, jos kredito istorija bus gera.

Neretai bendrovėms, norinčioms gauti verslo paskolą, koją kiša pradelstos skolos, apie kurias jų savininkai kartais net nežino ar būna pamiršę. Bendrovių kredito reitingą gali gadinti net neapmokėtos sąskaitos už komunalines paslaugas ar vėluojami apmokėti mokesčius „Sodrai“. Įrašai apie šias skolas į kredito istoriją įprastai patenka automatiškai ir greitai.

3. Per didelis įsiskolinimas

Jeigu įmonė yra paėmusi daug kreditų ir bendra paskolų našta yra per didelė, palyginti su apyvarta, finansuotojui tai yra signalas, kad įmonei gali tapti sunku vykdyti  prisiimtus įsipareigojimus, tai didina įmonės nesėkmės riziką. Atsakingas skolintojas tokiai įmonei paskolos nesuteiks ir neklampins jos į dar didesnes skolas.

4. Silpnos paskolos užtikrinimo priemonės

Dauguma verslo paskolų yra palyginti smulkios ir suteikiamos be užstato, tik su laidavimu. Tokiu atveju svarbi tampa verslo savininko kredito istorija. Smulkiojo verslo atveju sunku paneigti, kad savininkas ir yra pagrindinis verslo sėkmės garantas. Bloga savininko kredito istorija gali tapti kliūtimi gauti finansavimą.

Didesnių paskolų atveju prašoma užstato, dažniausiai – nekilnojamojo turto. Jo neturinti įmonė gali gauti paskolą su laidavimu, tačiau tokia paskola bus mažesnė.

Jeigu įmonė yra nauja ir neturi beveik jokio materialaus turto, kaip užstatą gali tekti pasiūlyti savininkų asmeninį turtą – automobilius, namus ir pan. Vis dėlto rekomenduočiau, prašant nedidelės paskolos, šios užtikrinimo priemonės nesirinkti, nes tai santykinai brangu, ilgiau užtrunka, be to, savininkui geriau pačiam kontroliuoti savo turtą, jeigu tektų jį parduoti.

5. Įmonė nevykdo aktyvios veiklos arba yra per jauna

Labai jauna įmonė, nevykdanti jokios veiklos ar tebeieškanti savo verslo modelio, paskolos, tikėtina, negaus, net jei sieks ją gauti su užstatu. Dažnu atveju tai yra naujų įmonių iššūkis, tačiau būna verslų, aktyvios veiklos nevykdančių metus ar ilgiau. Dauguma finansuotojų tokioms įmonėms neskolina, nes nėra jokios garantijos, kad verslui seksis pakankamai, kad jis galėtų grąžinti paskolą. Atsakingas kredituotojas nėra lombardas ir užstatą vertins tik kaip papildomą garantą, bet ne kaip pagrindinį paskolos grąžinimo šaltinį.

Kredituotojų akimis žiūrint, tokiai įmonei reikia ne paskolos, o investuotojo. Kredituotojai yra tie, kurie savo lėšomis padeda įmonėms sparčiau augti, tačiau ne pradedantys naujus verslus ar atliekantys investuotojų vaidmenį.

Tiesa, šioje taisyklėje yra ir išimčių: ypač jaunų įmonių kreditavimu aktyviai užsiima valstybinė agentūra INVEGA. Kapitalą joms taip pat siūlo akseleratoriai ir verslo angelai, tačiau įmonės atidarymas ir tam prieinami finansiniai šaltiniai yra atskira tema.