Gyvenimo būdas laisvėja, keičiasi aplinka ir verslininkai stengiasi būti kitokie kaip ir jų verslas. Ar verslininkas privalo laikytis standartinių taisyklių, kalbiname Seržą Gandžumianą, mados salono „Serge Gandzumian“ įkūrėją, dizainerį.

Anot pašnekovo, verslininkas ir aprangos kodas yra neatsiejami. Tai drabužiai, kurie priimtini verslo susitikimuose, biure, korporatyve ir t. t.

Aprangos kodas priklauso nuo darbo pobūdžio ir specifikos, nuo vadovo ar verslininko statuso, nuo tikslinės auditorijos, klientų.

Pavyzdžiui, bankininkams ir banko vadybininkams, stambios kompanijos darbuotojams arba vadovams reikia labiau reprezentuoti save ir įmonę, nuolat bendrauti su svarbiais klientais, o tai turi didelę praktinę reikšmę. Taip pat tos pačios kompanijos darbuotojai, kurių darbas nesusijęs su susitikimais ir viešais kontaktais, gali rengtis laisviau (jeigu, aišku, tai priimtina pačioje kompanijoje).

Geri verslininkai žino, kiek sėkmę lemia stilingi, tinkami drabužiai, ir visada laiko ranką ant pulso, stengiasi atnaujinti savo garderobą.

Jeigu verslininkas eina į verslo susitikimą, o ypač pirmą kartą su klientais ar partneriais, pas valdininkus, būtina laikytis tam tikrų etinių ir estetinių taisyklių. Tai ramus, stilingas tamsiai mėlynas arba tamsiai pilkas kostiumas, pastelinių spalvų marškiniai (tinkamiausi atspalviai: balta, šviesiai žydra, rausva; raštai: smulkūs dryžiai arba be rašto), subtilus kaklaraištis (ilgis iki diržo vidurio; kai kuriose situacijose tolerojamas arba net pageidautinas ryškesnis kaklaraištis, bet tinkamo rašto: dryžiai, eglutė, smulkūs taškučiai, gėlytės). Kojinių spalva turi būti arba kostiumo, arba tonu tamsesnė, jos turėtų būti ilgos, iki kelių, kad tam tikrose situacijose nesimatytų odos.

Yra gera kinų patarlė, korios mintis tokia: mano kaime apie mane kalba mano protas, svetimame – mano drabužiai. Tai rodo, kad nuo seno aprangos kodas yra nuolatinis verslo žmogaus palydovas.