Kuriant verslą klaidų išvengti neįmanoma. Klysta netgi didžiausios korporacijos ir žymiausi verslininkai bei investuotojai. Svarbiausia iš klaidų mokytis ir jų nekartoti. Neklysta tik tie, kurie nebando. Žinoma, jei esate perfekcionistas, galite savo pavyzdžiu laikyti Steve’ą Jobsą. Genijus, kuris dažnai produktų tobulumo siekė fanatiškai, tarp „obuoliautojų“ nusipelnė šventojo aureolės.

Tačiau klydo ir Steve’as, juk net kartą buvo išmestas iš savo įkurtos kompanijos „Apple“.

Nesvarbu jūs perfekcionistas ar į smulkmenas žvelgiate kur kas atlaidžiau, privalote įsisąmoninti, kad ne šventieji ir ne tobulieji puodus lipdo. Klysti žmogiška, netgi sveika. Verslumo kultūrą puoselėjančiose Jungtinėse Amerikos Valstijose net bankrotas nėra laikomas nepataisoma klaida, greičiau dar vienu sunkiu išbandymu ir pamoka.

Kuo mažesnė nepatyrusi žuvelė esate verslo vandenyne, tuo baugesni atrodo aplink šmėkščiojantys didieji verslo rykliai. Tačiau savo idėja tikintis ir atkakliai tikslo siekiantis smulkusis verslininkas po metų kitų pats gali tapti vandenyną valdančiu banginiu. Žinoma, kasdien konkuruojant dėl sėkmės patartina pirmiausia mokytis iš konkurentų klaidų. Tačiau žmonės yra žmonės, net ir verslo uoslę turintys dažniausiai įsimintinas pamokas išmoksta nusvilę savo, o ne regėdami svilančią kito uodegą.

Blogi viršininkai niekada neklysta

Kaip paversti klaidas savo konkurenciniu pranašumu? Šiuo atveju pravers itin paprasta keturių žingsnių mantra: pripažink klaidą, rask jos priežastį, ištaisyk klaidą, sukurk atitinkamus saugiklius, kad klaida nepasikartotų dar kartą. Tos pačios klaidos tikras profesionalas nedaro daugiau nei du kartus. Juk sakoma: vienas kartas yra atsitiktinumas, du – sutapimas, o trys – jau tendencija.

Kaip dažniausiai klysta verslininkai vadovai? Yra dviejų tipų klaidos: atsitikinės ir nuolatinės. Atsitiktinė klaida yra ta, kurią greitai pastebite, ištaisote ir jos nekartojate. Antro tipo klaidos yra kur kas pavojingesnės, nes jų nematote ar nepripažįstate. Tokios klaidos gali labai greitai įaugti į jūsų vadovavimo stilių, sukelti problemų darbuotojams, partneriams ir klientams. Kartodami tokias klaidas ir jų nepripažindami tapsite blogu viršininku. O tokio titulo nesiekia net didžiausi sociopatai. Amerikiečių sociologai ir ekonomistai yra nustatę, kad blogų viršininkų vadovavimas ir to nulemta darbuotojų demotyvacija kasmet JAV ekonomikai kainuoja iki 400 mlrd. JAV dolerių (1 trilijoną litų!). Du trečdaliai samdomų darbuotojų teigia, kad geriau mažesnė alga nei netikęs, darbuotojus engiantis vadovas.

Štai septyni blogo viršininko ligos simptomai:

1. Prasta komunikacija. Sėkminga vidinė kompanijos komunikacija yra ta jėga, kuri leidžia darbuotojams užduotis atlikti greitai ir sėkmingai. Kuo aiškiau vadovas įvardija tikslus ir apibrėžia užduotis, tuo sėkmingiau jas įgyvendina pavaldiniai. Jei bendrovėje sklando nuotaika, kad neaišku, ko šefas nori, darbas bus neefektyvus.

2. Karštakošiškas problemų sprendimas. Geras vadovas pirmiausia yra geras strategas. Smulkių problemų sprendimu turi užsiimti jūsų pavaldiniai. Jūsų funkcija – atsakymai į esminius klausimus. Tam, kad netektų jų ieškoti daug kartų iš naujo, turite prisikasti iki problemos esmės. Trumpalaikiai atsakymai – tai ne kas kita, kaip problemos sprendimo atidėliojimas.

3. Nevykusi delegacija. Nė vienas vadovas, jei tai ne vieno batsiuvio individualus verslas, nėra pajėgus aprėpti visų bendrovės veiklos sričių. Jei viską bandysite atlikti patys, tiesiog neišnaudosite pavaldinių potencialo. Deleguokite problemas patikimiems pavaldiniams, o patys rūpinkitės tik strateginiais klausimais.

4. Tikslų nebuvimas. Nekeldami tikslų, tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių, paliekate savo darbuotojus tamsoje ir nežinioje. Darbuotojai privalo turėti tikslus, kuriais vadovautųsi įgyvendindami bendrovės viziją.

5. Priešinimasis pokyčiams. Šiuolaikinio verslo pasaulis, ypač jei tai technologijų verslas, yra itin dinamiškas. Jei gebėsite greitai įvertinti ir priimti vykstančius pokyčius, tapsite rinkos lyderiais. Jei neadekvačiai priešinsitės pokyčiams, jūsų stabdymo laiką išnaudos konkurentai, reikiamu metu įjungę aukštesnę pavarą.

6. Darbuotojų nuvertinimas ar neįvertinimas. Kaip motyvuoti žmones, geras vadovas ras daug būdų. Ir jie nebūtinai turi būti visada pagrįsti finansiniu skatinimu. Nė neįsivaizduojate, kiek ūpą gali pakelti paprastas „ačiū“! Žinoma, nesitikėkite, kad tokia politika be kitų skatinimo priemonių veiks ilgą laiką. Už „ačiū!“ nedirba net gerieji samariečiai.

7. Pabrėžtinas rimtumas. Sukurkite darbo aplinką, į kurią darbuotojai norėtų grįžti kiekvieną rytą. Nepamirškite humoro jausmo, kolektyvo darbas turi vykti smagiai. Nuolat rimtas, susiraukęs ar net piktas vadovas darbuotojų neskatina. Raskite laiko ne vien dirbti, bet ir kartu pasidžiaugti darbo vaisiais.

Niekada nepamirškite, kad savo klaidas taisantis vadovas – geras vadovas. Jei jūs esate neklystantis unikumas, jūsų vieta greičiausiai Vasaros gatvėje arba aukštai danguje.