Siekdama mažinti išmetamų dar tinkamų naudoti prekių kiekį ir skatinti žiedinę ekonomiką, Europos Sąjunga (ES) priėmė naujas prekių taisymo taisykles. Nuo 2026 m. liepos 31 d. taikomi reikalavimai numato ilgesnį atsakomybės už kai kurias sutaisytas prekes laikotarpį ir papildomas pareigas verslui. Pardavėjams gali tekti peržiūrėti garantijų apskaitą ir klientų informavimo tvarką, o gamintojams – įvertinti taisymo galimybes bei atsarginių dalių prieinamumą.

Naujasis reguliavimas apima du atskirus režimus: keičiasi pardavėjo atsakomybės pagal įstatyminę garantiją apimtis ir nustatoma gamintojo pareiga taisyti tam tikrus gaminius, kai prekės trūkumui ši įstatyminė garantija netaikoma. Advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Dovilė Armalytė paaiškina, kokius pokyčius verslui svarbu įsivertinti ir kaip jiems pasiruošti.

Pardavėjo atsakomybė pagal įstatyminę garantiją

Lietuvoje vartotojams parduodamoms prekėms paprastai taikoma dvejų metų įstatyminė garantija. Jeigu per šį laikotarpį paaiškėja prekės trūkumas, už kurį atsakingas pardavėjas, vartotojas pirmiausia gali reikalauti ją nemokamai pataisyti arba pakeisti tinkamos kokybės preke. Šių taisyklių taikymas nėra apribotas gaminių kategorijomis, kurioms nustatyti specialieji ES taisomumo reikalavimai.

„Vartotojas turi teisę rinktis, ar nori, kad nekokybiška prekė būtų pataisyta, ar pakeista. Vis dėlto pardavėjas gali atsisakyti vartotojo pasirinkto būdo, jeigu jis būtų neįmanomas arba pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų. Negalint prekės pataisyti ar pakeisti, gali būti mažinama prekės kaina arba sutartis nutraukiama. Todėl įmonės procedūrose svarbu numatyti, kaip vertinami tokie vartotojų prašymai ir fiksuojami priimti sprendimai“, – teigia D. Armalytė.

Nuo 2026 m. liepos 31 d. sudarytoms pirkimo–pardavimo sutartims taikoma nauja taisyklė: jeigu vartotojas vietoje prekės pakeitimo pasirenka taisymą, įstatyminės garantijos laikotarpis pratęsiamas vieneriems metams. Pardavėjui tai reiškia ilgesnį atsakomybės laikotarpį ir poreikį tinkamai apskaityti pasikeitusį garantijos terminą.

„Garantija šiuo pagrindu pratęsiama tik vieną kartą, net jeigu prekę tenka taisyti kelis kartus. Darbuotojai turi žinoti, kada taikomas šis pratęsimas, ir atskirti jį nuo kitų garantijos termino pasikeitimo pagrindų“, – aiškina D. Armalytė.

Be to, pardavėjas privalo informuoti vartotoją apie galimybę rinktis prekės taisymą arba pakeitimą ir apie garantijos pratęsimą pasirinkus remontą. Įmonėms verta atnaujinti klientams teikiamą informaciją, apmokyti darbuotojus ir patikrinti, ar naudojamos sistemos leidžia užfiksuoti atliktą taisymą bei garantijos pratęsimą.

Pakaitinė prekė ir taisymo organizavimas

Įstatyminės garantijos atveju pardavėjas prekės taisymo laikotarpiu gali nemokamai suteikti vartotojui pakaitinę prekę. Tai nėra privaloma pardavėjo pareiga, tačiau tokią galimybę siūlančioms įmonėms verta aiškiai nustatyti pakaitinių prekių suteikimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką.

Sutartyse su remonto paslaugų teikėjais taip pat verta aptarti darbų terminus, keitimąsi informacija apie remonto eigą ir išlaidų paskirstymą. Taisymo perdavimas partneriui nepanaikina pardavėjo atsakomybės vartotojui pagal įstatyminę garantiją.

Kuriems gaminiams taikoma taisymo pareiga?

Atskira pareiga tenka gamintojams – tam tikrais atvejais jie privalo užtikrinti prekės taisymą net ir tada, kai trūkumui netaikoma pardavėjo atsakomybė pagal įstatyminę garantiją, pavyzdžiui, jai pasibaigus arba kai prekės trūkumas atsirado dėl paties vartotojo kaltės. Vis dėl to ši pareiga galioja ne visoms prekėms, o tik toms, kurioms Taisymo direktyvos II priede nurodyti ES teisės aktai nustato taisomumo reikalavimus, ir tik šių reikalavimų apimtimi. Tarp tokių gaminių tam tikros skalbyklės, indaplovės, šaldytuvai, dulkių siurbliai, televizoriai ir mobilieji telefonai.

Gamintojo pareiga taisyti taikoma nuo 2026 m. liepos 31 d., tačiau gali apimti ir anksčiau įsigytas prekes, jeigu joms galioja atitinkami taisomumo reikalavimai ir nėra pasibaigęs jų taikymo laikotarpis. Taigi, skirtingai nuo įstatyminės garantijos pratęsimo papildomiems metams, ši (gamintojų taisymo) pareiga nėra susijusi vien su naujai sudarytomis pirkimo – pardavimo sutartimis.

„Šiuo pagrindu atliekamas taisymas nebūtinai bus nemokamas, tačiau jis turi būti atliekamas už pagrįstą kainą ir per protingą terminą. Verslui svarbu iš anksto suplanuoti remonto pajėgumus ir atsarginių dalių tiekimą. Be to, gamintojas negali atsisakyti taisyti prekės vien dėl to, kad anksčiau ją taisė kitas meistras“, – teigia advokatė.

Taisomumo reikalavimai nustatomi atskirų gaminių reglamentuose, priimtuose, be kita ko, pagal Ekologinio projektavimo direktyvą 2009/125/EB. Tuo metu Ekologinio projektavimo tvariems gaminiams reglamentas (ES) 2024/1781 sudaro pagrindą naujiems reikalavimams nustatyti, tačiau savaime nereiškia, kad pareiga taisyti jau taikoma visiems gaminiams. Todėl įmonėms svarbu įvertinti konkrečioms jų prekėms taikomus taisomumo reikalavimus, atsarginių dalių prieinamumą, ir šių reikalavimų galiojimo laikotarpius.

Kas atsakingas už taisymą?

Įmonėms svarbu įsivertinti ir savo vaidmenį tiekimo grandinėje. Net jei gaminį pagamino kita įmonė,  savo vardu ar prekių ženklu jį parduodantis verslas gali būti laikomas gamintoju. Jeigu gamintojas įsisteigęs už ES ribų, jo pareigą taisyti vykdo įgaliotasis atstovas ES, o jei tokio nėra – importuotojas. Nesant ir importuotojo, ši pareiga tenka platintojui. Už taisymą atsakingi subjektai taip pat privalo viešai skelbti orientacines tipinio remonto kainas nemokamai prieinamoje interneto svetainėje.

Naujasis reguliavimas numato ir Europos taisymo informacijos formą, kurią taisytojas gali pateikti vartotojui. Joje nurodoma remonto kaina, darbų pobūdis, atlikimo terminas bei kitos sąlygos. Šios sąlygos turi galioti 30 kalendorinių dienų nuo formos pateikimo, o vartotojui per šį laikotarpį priėmus pasiūlymą, jos tampa taisymo sutarties dalimi. Todėl tokią formą naudojančioms įmonėms svarbu užtikrinti, kad pasiūlymai būtų tikslūs ir atitiktų realias remonto galimybes.

„Ta pati įmonė gali atsakyti kaip pardavėja pagal įstatyminę garantiją ir kartu turėti gamintojo ar importuotojo taisymo pareigas. Šiuos režimus reikia aiškiai atskirti vidaus procedūrose, sutartyse ir darbuotojų mokymuose. Tuomet lengviau nustatyti, kokiu pagrindu nagrinėjamas prašymas, kas organizuoja taisymą ir kaip paskirstomos išlaidos“, – teigia D. Armalytė.