Lietuvoje investavimas kol kas nėra pakankamai populiarus, tuo tarpu senėjanti visuomenė ir bei poreikis papildomai kaupti pensijai, infliacija ir kiti veiksniai primygtinai diktuoja poreikį sukauptų lėšų nelaikyti taupomosiose  sąskaitose, nes taip pinigai greitai nuvertėja. Vilniuje vykusioje Finansų ministerijos ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) organizuotoje 9-ojoje tarptautinėje finansų rinkų konferencijoje „Atsigavimo stiprinimas, atsparumo ugdymas“ specialistai diskutavo, kokia yra tikroji mažmeninių investicijų padėtis bei kas galėtų paskatinti investuoti smulkiuosius. 

ES investuojama vis dar mažai 

LBA Finansų rinkų komiteto pirmininko Vytauto Eidukaičio moderuotoje diskusijoje buvo svarstoma, kaip Baltijos šalyse paskatinti taupomųjų indėlių turėtojus investuoti į verslą.

Europos Komisijos (EK) Kapitalo rinkų sąjungos skyriaus atstovas Mindaugas Valiulis diskusijoje trumpai pristatė Mažmeninių investicijų strategiją, kurią šiuo metu rengia ir per ateinančius mėnesius paskelbs EK. M.Valiulis atkreipė dėmesį, kad Europoje individualių santaupų lygis yra vienas didžiausių pasaulyje, tačiau, palyginus su kitomis ekonomikomis, labai mažai mažmeninių investuotojų dalyvauja kapitalo rinkose. 

EUROSTAT duomenimis, tik ketvirtadalis ES namų ūkių tiesiogiai dalyvauja kapitalo rinkose ir vos 17 proc. jų turto laikoma finansinėse priemonėse, tuo tarpu kai JAV šis rodiklis siekia apie 43 proc.

„Vartotojai Europoje susiduria su problemomis, kurias galėtų padėti išspręsti veiksmingai ir efektyviai veikiančios kapitalo rinkos. Senėjanti ES visuomenė kelia vis didesnę įtampą valstybinėms pensijų sistemoms, atsiranda poreikis kaupti pensijai papildomai. Mažmeninės santaupos ir indėliai nuvertėja dėl infliacijos. Kai kuriais atvejais, net ir nusprendę investuoti į kapitalo rinkas, asmenys investuoja netinkamai arba jiems mokesčiai yra per dideli“, – dabartinę situaciją apžvelgė M.Valiulis.

EK Mažmeninių investicijų strategijoje, anot jo, siūlomas įvairių priemonių paketas. Be kita ko,  nagrinėjamas rinkodaros ir socialinių tinklų, taip pat ir nuomonės formuotojų vaidmuo. Ketinama skirti nemažai dėmesio tam, kad pateikiama informacija būtų suprantama vartotojams,investicinių produktų kainos ir kokybės santykis būtų apibrėžtas, gyventojams būtų sudarytos galimybės įvertinti konsultantų kvalifikaciją, jų teikiamų konsultacijų kokybę ir galimus interesų konfliktus. 

Gera kaimynystė sudaro palankias sąlygas

„Nasdaq“ viceprezidentė Europos rinkai Arminta Saladžienė diskusijoje atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaurės šalių rinkos yra stipriausios visoje Europoje, ypač kalbant apie mažmeninio investavimo galimybes ir mažų bei vidutinių bendrovių prieigą prie kapitalo.

„Baltijos šalių rinkos turi unikalią galimybę pasinaudoti šia patirtimi ne tik dėl to, kad Šiaurės šalių rinkos yra arti, bet ir dėl jau įgyvendintos Baltijos ir Šiaurės rinkų infrastruktūros integracijos bei visame regione veikiančių rinkos dalyvių“, – sakė A.Saladžienė.

Estijos proveržis

„Swedbank“ Estijoje privačios bankininkystės ir turto valdymo vadovas Andres Suimets atkreipė dėmesį į žymius pokyčius šalies rinkoje. Anot jo, per penkerius metus, nors infrastruktūra nepasikeitė, mažmeninių investuotojų skaičius Estijoje išaugo nuo 25 tūkst. iki 100 tūkst. Jo teigimu, pagrindinės to priežastys buvo aktyvesnė verslo veikla, informacijos sklaida ir pagerėjęs finansinis raštingumas.

„Augančio investuotojų skaičiaus veiksniai apima daugybę dalykų, vienas iš jų yra pasitikėjimas emitentu. Antra, investuotojų švietimas, trečia, palanki aplinka burtis investuotojų bendruomenei, kurioje jie galėtų dalytis idėjomis ar savo klaidomis.“, – sakė „Swedbank“ privačios bankininkystės ir turto valdymo vadovas. 

Investicinė sąskaita – vaistas nuo visų ligų?

EK Kapitalo rinkų sąjungos skyriaus atstovas M.Valiulis tikino, kad  Lietuvoje daug diskutuojamas investicinės sąskaitos diegimas visų problemų tikrai neišspręs. Anot jo, intensyviai dirbama keturiomis kryptimis: numatoma kapitalo rinkos plėtra, kuriamas žaliųjų finansų veiksmų planas, finansinių technologijų gairės 5-eriems metams bei finansinio raštingumo skatinimas.

Lietuvos finansų viceministrė Vaida Markevičienė diskusijoje apie investicinių sąskaitų daromą poveikį bendram investavimo lygiui Lietuvoje, nurodė, kad investicinės sąskaitos įvedimas yra  įtrauktas į mokesčių reformos paketą.

Lietuvoje apie investicinės sąskaitos įvedimą kalbama ne pirmus metus. Investicine sąskaita paprastai vadinama tokia sąskaita, kurioje esančios lėšos naudojamos investavimui į finansinį turtą. Pagrindinis jos privalumas – kapitalo prieaugis apmokestinamas tik išsiimant lėšas iš sąskaitos. Kitaip tariant, pardavus turtą ir pasilikus pinigus sąskaitoje, gautos pajamos nebūtų iškart apmokestinamos ir jas būtų galima reinvestuoti. Fizinis asmuo, turintis tokią sąskaitą, galiausiai vis viena turėtų mokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau toks mokėjimas būtų atidedamas tol, kol iš sąskaitos būtų išimti pinigai.