Rizikos kapitalo valdytojai pernai ėmė investuoti konservatyviau. Verslo informacijos įmonės „Crunchbase“ vertinimu, 2022 metais rizikos kapitalo investicijų apimtys pasaulyje sudarė apie 445 mlrd. JAV dolerių ir buvo apie 35 proc. mažesnės nei prieš metus. Rizikos kapitalo investicijų srautas, tikėtina, toliau mažės ir šiemet, todėl tvirtesnėje pozicijoje atsidurs nuo tokio tipo finansavimo ypač priklausomi startuoliai, kurie iki pasaulio ekonomikai imant stagnuoti  suspėjo paauginti savo verslo idėjas.

Investicijoms Baltijos regione skirtą 20 mln. eurų vertės rizikos kapitalo fondą valdančios įmonės „Firstpick“ viena iš steigėjų Jonė Vaitulevičiūtė sako, kad šiemet labiau seksis startuoliams, turintiems papildomus pajamų šaltinius.

„Laimės tie startuoliai, kurie sugebės atrasti kelią link pajamų generavimo ir neturės būti priklausomi vien nuo rizikos kapitalo. Bus matyti startuolių, kurie mažins savo komandas, o gebantys gyventi iš pajamų srauto galės samdyti naujai rinkoje atsiradusį talentą. Galime matyti ir daugiau įsigijimų. Turėtų augti sudėtingesnės startuolių vertikalės, tokios kaip tvarumo, biotechnologijos, bei galime matyti krentančias finansinių technologijų ir SaaS (programinė įranga kaip paslauga) startuolių vertes“, – prognozuoja ji.

Lietuvoje rizikos kapitalo investicijos nenutrūks

Pernai gruodį nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė sutartis su dviem rizikos kapitalo fondų valdytojų komandomis – „Baltic Sandbox“ ir „Firstpick“. Jiems patikėjo valdyti 18 mln. eurų Inovacijų skatinimo fondo lėšų startuolių iki-akceleravimo, akceleravimo programoms įgyvendinti ir suteikti finansavimą. Pasak J. Vaitulevičiūtės, iš tradicinių finansų įstaigų startuoliams gauti finansavimą nėra paprasta.

„Startuoliai dažniausiai būna ankstyvojoje verslo stadijoje, tad bankams paprastai trūksta informacijos apie verslą, pasigendama stabilių finansinių rodiklių. Tuo tarpu rizikos kapitalas yra skirtas investuoti aiškiais etapais – pasiekus tam tikrus pajamų tikslus dažniausiai startuoja kita investicijų pritraukimo fazė. Rizikos kapitalo fondų valdytojai suteikia ne tik finansus, bet ir žinias bei prieigą prie platesnio pažinčių rato“, – teigia investuotoja.

Jos vertinimu, sudėtinga išskirti, į ką Lietuvoje ar Baltijos regione šiemet galėtų krypti investuotojų žvilgsnis, nes čia nėra vieno išsiskiriančio, dominuojančio sektoriaus.

„Jau praėjusiais metais investuotojai tapo atsargesni, tad investicijos pasiskirstė per startuolius, turėjusius neblogą pagrindą, tvirtesnes pajamas, stiprias komandas“, – pastebi J. Vaitulevičiūtė.

Tvirta žemė po kojomis

Vienas žinomiausių šalyje startuolių,  automatizuotos finansinės apskaitos vedimo, dokumentų valdymo ir verslo analitikos paslaugas teikianti įmonė „RoboLabs“ šiemet neketina aktyviai ieškoti papildomų investicijų. Ji šiais metais peržengė 1 tūkst. klientų ribą, vien pernai startuolio paslaugomis ėmė naudotis daugiau kaip 400 naujų klientų.

„Šiuo metu investicijų paieškomis aktyviai neužsiimame, patys generuojame apyvartą. Tačiau verslo pradžioje startuolių plėtra ir augimas dažniausiai būna labai greitas ir apyvartinių lėšų reikia daug. Savo laiku Robolabs UAB idėja patikėjo ir 200 tūkst. eurų investavo INVEGA finansuojamas rizikos kapitalo fondas „70 Ventures“. Tai padėjo suformuoti ir išplėsti pardavimų komandą, atrasti naujų žmonių, juos apmokyti, gauti žinomumo bei pripažinimą, kad einame teisingu keliu“, – sako „RoboLabs“ komercijos vadovas Žygimantas Sabalius.
Šiais metais buhalterijos startuolis planuoja diegti daugiau integracijų bei funkcionalumų, plėsti parduodamų produktų spektrą.  Vienas jų – nuomoti „RoboLabs“ licenciją ir leisti išoriniams buhalteriams išmėginti „RoboLabs“ sistemos privalumus. Įmonė auga taip sparčiai, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje persikėlė į didesnius biurus, kadangi senuosiuose dėl sparčios plėtros nebetilpo.

Pasiruošimas auksinei plėtros valandai

Lietuvos geomatikos startuolis „Aispeco“, kuris yra pritraukęs 1,4 mln. eurų investicijų, tarp jų ir iš „70 Ventures“ fondo, pernai perėjo nuo projektinės veiklos iki produktų pardavimų. Jo vadovas Mantas Vaskela teigia, jog 2022 metais startuoliui pavyko pakeisti pajamų struktūrą, suplanuotas žengimas į didžiausias ir perspektyviausias pasaulio rinkas: JAV, Kanadą, Australiją.

„2022-ieji mums buvo sėkmingi, perėjome nuo individualių prie mažaserijinių produktų gamybos. Nors tarp mūsų klientų yra tokios Europos įmonės kaip „Enel“, „Manitoba Hydro“, „Elia group“, „Geofit Expert“, „Heligrafics“, artimiausias tikslas yra žengti į kitus kontinentus, įsitvirtinti juose. Palyginti su kitais startuoliais, mes finansavimą pritraukiame atsargiau ir lėčiau, nes sau norime ne ilgo komforto, o progreso. Tikėtina, kad jau šiemet rudenį pradėsime dirbti su nauju lėšų pritraukimo etapu, į kurį įžengsime išauginę verslo vertę“, – planuoja M. Vaskela.

Geoerdvinio stebėjimo sistemas kuriantis startuolis gebėjimu pernai standartizuoti gamybą pasiruošė vadinamai auksinei augimo valandai, kuomet įmonė geba labai greitai augti, kai klientų kiekis smarkiai didėja (angl. scalability).

„Veiklos mastelio keitimo galimybė yra pirmas žingsnis į tai, kad mes galėtume augti kaip startuolis, todėl pernai mums buvo labai svarbu pereiti prie serijinės gamybos. Mes tai padarėme ir esame pasirengę kitiems pokyčių etapams“, –  teigia „Aispeco“ vadovas.