Neretas atėjęs į darbą tarsi yra raginamas „emocijas palik už durų“, „nesusijautrink, išlaikyk profesionalumą“ ar „susiimk, juk dirbti ateiname“! Tačiau Aliona Sosunova, projekto ir bendruomenės „Tech Kinship“ idėjos autorė ir įgyvendintoja teigia – emocijoms darbe irgi reikia vietos. Nes esame žmonės, jaučiame, išgyvename, liūdime ir džiaugiamės, o darbe negalime tapti robotais. 

Kas atrodė trūkumu tapo įkvėpimu

Pati Aliona, kompanijoje „Vinted” užimanti vadovaujančias pareigas, anksčiau savo emocionalumą laikė trūkumu. Ji teigė, kad dažnai būdama vyrų vadovų kompanijose save matydavo kaip jautresnę nei vyrai. Taigi automatiškai ir mažiau atitinkančią stereotipinį vadovo paveikslą, kuris turi būti konkretus, tvirtas ir nepasiduodantis emocijoms. Pradėjusi domėtis koučingu, saviugda, bekalbėdama su savo mentoriumi, Aliona suprato trūkumą vis tik esant privalumu. Kaip ji pati teigia: „mano jautrumas aplinkai ir žmonėms leidžia geriau suprasti pašnekovą, kolegą bei tiksliau apčiuopti situaciją“. Kartu šis suvokimas sužadino daug minčių apie emocijų vertę darbe. Pašnekovė teigia tuomet susimąsčiusi pagaliau pradėti ir viešai kalbėti apie tai, kad darbe neturėtume ir nemokame „išjungti“ emocijų. Pasidalinusi mintimis su kolegomis, moteris suvokė, kad situacija vyrų akimis dar rimtesnė, nes jie, vedami stereotipų, neretai išvis vengia emocijų, jas slepia. Nes tai ne tik neprofesionalu, bet ir nevyriška. Moterys, tuo metu, juk gali būti jautrios, silpnos, emocionalios.

Tech pasauliui skirtas projektas

Išdrįsusi kurti projektą „Tech Kinship“, kurio tikslas yra atvirai kalbėti apie tai, kaip darbe jaučiasi kiekvienas, A. Sosunova sulaukė nemažo palaikymo iš savo darbdavių. Jie ne tik suteikė galimybę planuoti renginį, bet ir ėmė daugiau kalbėti šia tema savo įmonėje. „Mums svarbu normalizuoti žmonių išgyvenamus dalykus, ar tai būtų netektis, ar bemiegė naktis susirgus vaikui, ar netgi kažkas labai džiugaus ir svarbaus. Mes darbe esame asmenybės su savo gyvenimais, tad negalime to ištrinti atvėrę rytą darbo duris“. Kadangi pati dirba techologinėje įmonėje, Aliona geriausiai pažįsta būtent šio pasaulio užkulisius. „Matau daug vadovų vyrų, jų čia dauguma, tad emocijos tokioje aplinkoje vis dar būna matomos kaip neigiamas dalykas“ – dalinasi pašnekovė. Mintys tapo veiksmu ir į pirmąjį „Tech Kinship” renginį kvietė intriguojančiu pavadinimu „Jos rėkia, jie verkia“. Tokia priešprieša buvo siekiama parodyti, kad moterys nebūtinai yra tik švelnios, ramios, taikios, o vyrai irgi gali drąsiai verkti.

A. Sosunova bendruomenę kuria ne viena, o su bendraminčiais: „renginiuose ir susitikimuose norime suburti kuo įvairesnius žmones, išgirsti vieni kitų nuomones, pamatyti skirtingus kampus ir vystyti dialogą, kuris kurtų technologijų sektoriaus bendruomenę, kurioje visi žmonės gali siekti augimo be barjerų, skirtumus paverčiant privalumu”. Visuose susitikimuose daug dalinamasi, diskutuojama ir siekiama paneigti ne tik stereotipus apie lytis, jų bruožus bei vaidmenis, bet ir renginio formatą. Atėję į susitikimus, kurie nemokami, visi gali tapti jo dalyviais, net jei ir nebuvo pakviesti tapti pranešėjais, įsitraukti, dalintis savo patirtimi. „Tik dalindamiesi, atsiverdami, pasakodami savo patirtis mes tampame laisvesni, augame tiek kaip asmenybės, tiek kaip profesionalai savo darbe“, – ragina netylėti pašnekovė.

Artumas svarbus ir darbe

Su komanda pasirinkusi bendruomenės pavadinimą „Tech Kinship“, Aliona sako norėjusi priminti, kad darbe mes dažnai praleidžiame netgi daugiau laiko nei namuose. Mums itin svarbu toje aplinkoje jaustis saugiu, priimtu. „Kinship – tai bendruomenė, kurioje jautiesi priimtas kaip šeimoje, kur žinai, kad tavo emocijos nebus ignoruojamos ar vertinamos kaip netinkamos, nepriderančios. O tech žodis parodo, kad mes pirmiausia buriame technologijų srities profesionalus, bet į susitikimus yra kviečiami visi, nepaisant srities, kurioje dirba“, – atskleidžia A. Sosunova. Iki šios dienos jau įvyko 3 susitikimai, kurių viename – „Tikri vyrai taip nedaro” – buvo kalbama apie šiuolaikinio vyro sąvoką. Kaip vyro vaidmenį visuomenėje mato pasakojo tiek vyrai, tiek moterys. „Vyrai, ne mažiau nei moterys, jaučia spaudimą atitikti tam tikrą visuomenės stereotipą, būti kažkokiais, kad tik būtų „tikras“ vyras. Mums svarbu kalbėti apie tai, kaip vyrai jaučiasi atsidūrę tam tikruose spąstuose“, – kodėl rinkosi tokią temą pasakoja organizatorė. „Aš supermenas, aš imposteris“ susitikimas buvo skirtas mūsų polinkiui save matyti kaip nevykėlį, nors kitų akyse esame supermenai ar supermenės.

Aliona, kartu su komanda, į renginius kviečia prisijungti visus, kurie mano, kad siekdami augimo profesiniame kelyje, turime pirmiausia augti kaip žmonės. „Pasidalinimams kviečiame vadovus, daug patirties jau turinčius profesionalus ir visus tuos, kurie mano, kad emocijos darbe nėra tabu“. Artimiausias „Tech Kinship“ susitikimas vyks rugpjūčio 18 d. ir gvildens pervargimo temą. Susitikimų įrašais bendruomenė viešai dalinasi ir savo Youtube kanale bei socialiniuose tinkluose. Pabaigai kalbinama vadovė sako: „kuo daugiau žmonių pasieks ši informacija, kuo daugiau apie emocijas diskutuosime, tuo laisvesni galėsime jaustis darbe ir netgi namuose“.