Kaune veikiančioje „Helen Doron“ anglų kalbos mokykloje vaikai kalbos pramoksta per kasdienę veiklą. Pagal frančizę Lietuvoje vos pernai rudenį atidaryta mokykla vis labiau populiarėja. Kuo ši kalbų mokykla kitokia, kokius metodus taiko ir kaip kilo mintis imtis šios veikos, pasakoja mokyklos direktorius Gytis Grigalaitis (31). Kadangi mokykloje darbuojasi ir jo žmona Alina Grigalaitis, tai drąsiai galima vadinti šeimos verslu.

Frančizė žinoma jau daugiau nei 30 metų

G. Grigalaitis atskleidžia, kad „Helen Doron“ mokyklos vardas ir metodas pasaulyje žinomi jau daugiau nei 30 metų. „Helen Doron English“ pavadinimas kilo nuo veiklos pradininkės kalbininkės Helen Doron. Pasaulyje mokyklos atstovybių yra jau 36 šalyse, tarp jų Lenkija ir Estija. Atradę šią mokyklą daugiau ja ėmė domėtis praėjusiais metais ir veiklą pradėjo 2021 metų rugsėjį. Idėja bei atidaryti tokią mokyklą atėjo iš aplinkinių: „Tai buvo gana didelis atsitiktinumas. Mes su žmona anksčiau nebuvome girdėję apie Helen Doron, tačiau atsitiktinai susipažinome su žmonos tautiečiais, kurie buvo atvykę į Kauną darbo reikalais. Jie ieškojo savo vaikui „Helen Doron“ mokyklos, nes tokią lankė savo šalyje. Tačiau mokyklos nerado. Tad mums kilo idėja – kodėl mums nepasiūlius Lietuvos rinkai kokybiškų anglų kalbos kursų.“ Dabar mokykloje sukiojasi abu sutuoktiniai – Gytis ir jo žmona Alina, kuri vaikus jau yra mokiusi Europoje, JAV, o dabar ir Lietuvoje. Svarbiausias mokyklos veikimo principas – vaikai mokosi natūraliai, taip, kaip ir savo gimtosios kalbos. Šis metodas paremtas keturiais dalykais: mažos grupės, kuriose kiekvienas vaikas gali atsiskleisti, pakartotinis foninis įrašų klausymas, smagus ir nenuobodus mokymasis (vaikai nesėdi prie stalų, bet daug juda, sprendžia užduotis, bendrauja) ir daug teigiamo palaikymo, kuriuo vaikai skatinami ir motyvuojami.

Pamokose būna ir tėvai

Tėveliams nereikėtų jaudintis, kad pamokos bus per daug intensyvios. Pamokas veda specialius kursus baigęs mokytojas. Su pačiais mažiausiais užsiėmimuose dalyvauja ir tėveliai. Skirtumas nuo kitų mokyklų, kad vaikai su anglų kalba supažindinami ne vien sėdėdami ir klausydami mokytojos. „Per pamokas būna daug užsiėmimų, todėl vaikai visada įtraukiami į veiklas. Vaikai pažįsta anglų kalbą per atradimą ir užduotis“, – pasakoja G. Grigalaitis. Jaunesnių vaikų grupėse vidutiniškai būna po 5–6, ypač atsižvelgiama į vaikų amžių. Vyresni vaikai į grupes skirstomi pagal turimas žinias. Mokyklos direktorius sako: „Rinkoje yra nemažai anglų kalbos mokyklų, tačiau ne visi taiko sistemingą metodiką, naujausias technologijos ar užtikrina aukštą kokybę.“ Visame pasaulyje pripažįstama mokykla išsiskiria sisteminga veikla, kuri visur tokia pati. „Vienas privalumų, būnant franšizės dalimi, kad mokytojai gali mokyti skirtingose pasaulio šalyse“, – įsitikinęs mokyklos direktorius. Mokykloje kaip mokytoja darbuojasi ir verslo bendrasavininkė Alina bei jos kolegė mokytoja Indrė, sugrįžusi iš Vokietijos, kur dirbo „Helen Doron“ mokytoja.

Sunkumus atperka teigiamos emocijos

Mokyklos direktorius džiaugsmingai pasakoja, kad pagrindinė veiklos motyvacija – vaikų šypsenos išėjus iš pamokos ir rodomas progresas. „Vaikai laukia pamokų, o mes – jų teigiamų emocijų“, – šypsosi Gytis. Ne mažiau mokykla patenkinti ir tėveliai, norintys kokybiškų paslaugų ir rezultatų. Patys pamatę, kaip jų vaikai pradeda rodyti rezultatus, tėvai įvertina ir supranta, koks svarbus geras anglų kalbos mokėjimas ne tik dėl mokyklos, bet ir darbe, kelionėse, bendrai gyvenime. Vis dėlto greta pozityvių atsiliepimų mokyklos įkūrėjai kartais susiduria ir su skepticizmu, kai dalis žmonių klaidingai mano, kad dvikalbystė nėra naudinga. „Trūksta suvokimo, kad vaiką galima lavinti ne tik fiziškai, bet ir intelektualiai per ankstyvą užsienio kalbos mokymą“, – įsitikinęs direktorius. Atsisveikiname linkėdami mokyklai tik dar labiau augti ir auginti vis geriau angliškai kalbančius vaikus.