Sėkmės lydima, motyvuota ir į lyderius besiveržianti komanda – kiekvieno vadovo svajonė. Ką ji slepia? Nepriklausomos valdybų narės Orijanos Mašalės teigimu, viskas priklauso nuo daugybės dedamųjų.

O. Mašalė nesutinku su vyraujančiu stereotipu, kad lyderiavimas ir vadovavimas yra labai skirtingi dalykai. Gajus mitas, esą lyderis augina komandą savo pavyzdžiu, pagalba ir nuosaikumu, o vadovas dažnai piešiamas tarytum despotas, siekiantis, kad viskas komandoje vyktų pagal jo reikalavimus. Tiesa ta, kad lyderis ir vadovas gali būti sinonimai. Abu jie turi vienodą tikslą – suburti sėkmingai veikiančią komandą ir vesti ją bendro tikslo link. 

„Kiekvienas vadovas, atsižvelgdamas į komandos kompetencijas, darbuotojų asmenines savybes, rinkos situaciją, trumpalaikę ir ilgalaikę organizacijos strategiją bei kitus faktorius, pasirenka efektyviausius būdus, kaip tai pasiekti“, – įsitikinusi pašnekovė. 

Klaidingas požiūris 

Pastaruoju metu daug kritikos sulaukia tie vadovai, kurie nesibodi griežčiau vadovauti savo komandai. Vis dažniau atsigręžiama į skandinavišką valdymo modelį, kai vertikalios hierarchijos siekiama išvengti kasdien bendraujant, o pavaldumo lygmenys lieka tik dokumentacijoje. O. Mašalė pataria neapsigauti. Toks modelis tinka anaiptol ne kiekvienai komandai, be to, griežtesnis žodis, kai jo reikia, tikrai negali būti draudžiamas.

„Čia svarbūs du dalykai – komandą sudarančių žmonių kompetencijos bei asmeninės savybės ir vadovo kompetencijos bei asmeninės savybės. Kuo mažiau brandi yra komanda, tuo daugiau direktyviai turi įsitraukti vadovas. Ir priešingai – labiau profesiškai ir „asmenybiškai“ patyrę komandos nariai (taip pat ir vadovai) labiau vertins galimybę prisiimti atsakomybę be direktyvaus ar mikro vadovavimo būdo. Beje, tai, kad vadovas komandai kartais turi pasakyti griežtesnį žodį, jokiu būdu nereiškia, kad komandoje negali vyrauti draugiški santykiai. Būtent čia yra vienas didžiausių vadovavimo iššūkių – palaikyti gerą atmosferą, kur griežtas žodis priimamas adekvačiai“, – teigia ekspertė. 

Vadovo klonai naudos neduos

O. Mašalė atkreipia dėmesį, kad įmonių kultūroje dažnai pritrūksta informacijos apie vadovo darbą ir jo pareigas. Retas darbuotojas galėtų nesunkiai išvardinti, už kokias situacijas atsakingas tiesioginis jo vadovas, ką jis veikia per savo darbo dieną. Anot O. Mašalės, neretai vyrauja suvokimas, kad komandos nariai nėra atsakingi už klaidas ir nesėkmes, jie gali klysti ir klysti, o galutinę atsakomybę turi prisiimti tas, kas vadovauja – čia pritrūksta suvokimo, kas yra komandiškumas ir asmeninis indėlis į sėkmę bei nesėkmę.

Tiesa, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad kartais nutinka ir taip, kai pačiam vadovui pritrūksta įgūdžių sėkmės lydimai komandai suburti ir informacijai skleisti. 

„Kartais vadovu paskiriamas tiesiog geriausias specialistas, nesuteikiant jam būtent kaip vadovui svarbių kompetencijų per mokymus, mentorystę, kitas ugdymo formas. Būna ir taip, kad vadovas per daug kalba ir per mažai klauso savo komandos įžvalgų, kurios gali būti itin reikšmingos sėkmingam darbui“, – įsitikinusi O. Mašalė. 

Negana to, lemiamas bruožas gerai veikiančiai komandai suburti, anot O. Mašalės, yra įvairiapusiškumas. 

„Itin dažna klaida, kai surenkama į vadovą panašių žmonių komanda ir taip prarandamas gebėjimas matyti visas pasaulio spalvas, vadinasi, ir verslo galimybes bei rizikas“, – pasakoja ji. 

Nebūtina tapti šeima

Anot pašnekovės, nėra universalaus recepto, kaip vadovauti ir kaip suburti visada verslo srityje laiminčią komandą: „Kiekviena komanda ir kiekvienas vadovas yra skirtingi, kaip skirtinga ir verslo aplinka, kurioje jie veikia. Vis dėlto tikiu, kad komandos narius turi vienyti bendras visiems įdomus tikslas, patikėjimas, pagarba, empatija ir įsipareigojimas daryti geriausia, ką jie gali. Be to, darbe turi būti tam tikras žaidybinis elementas, tam tikros vienijančios tradicijos – tos komandos, kuriose dirba vieni kitiems patinkantys žmonės, pasiekia daugiau ir padaro tai lengviau“, – neabejoja O. Mašalė. 

Tiesa, greta viso to, pašnekovė primena, kad darbas nebūtinai turi tapti namais, o kolegos traktuojami kaip šeima. Nors taip populiaru sakyti, siekiant parodyti itin kolektyvišką santykį įmonėje, tačiau ekspertė įsitikinusi – užtenka šiltų kolegiškų santykių.