Užklupus sunkmečiui, padaugėja išradėjų. Tokią tendenciją, buvusią per 2009–2010 metų krizę ir dabar, pandemijos metu, pastebi teisinių paslaugų grupės „METIDA“ asocijuota partnerė, patentinė patikėtinė Birutė Dauderienė. Džiugi žinia – atsirado galimybė patentuoti išradimus pigiau. 

„Lietuvai buvo suteikta galimybė prisijungti prie Europos Komisijos (EK) ir Europos patentų tarnybos (EPT) paramos verslui, patentuojant išradimus projekto IPA4SME, tad atsirado galimybė verslui gauti paramą išradimams patentuoti“, – pasakoja B. Dauderienė.

Pašnekovės teigimu, išradimų patentavimas yra brangus procesas, ypač jeigu norima inovacijas apsaugoti ne vienoje šalyje. Taip pat „kaip pastovią tendenciją, reikėtų akcentuoti tai, kad mokesčiai už Europos patentą arba Tarptautinę paraišką didėja“, – sako ji. 

Galimybė gauti kompensaciją už išradimų patentavimą atveria įmonėms platesnius kelius kurti saugiai bei didinti savo įmonės pridėtines vertes. 

„Išskirtinės teisės į savo sukurtą ir komercializuotą produktą apsaugo nuo kopijavimo, paverčia verslą išskirtiniu, sukuria pridėtinę vertę ir sustiprina įvaizdį. Pasinaudojus šiuo projektu, galima įvertinti savo įmonės inovatyvių objektų vertę ir pateikti Europos patento paraiškas. Išduotas Europos patentas gali įsigalioti 38 šalyse ir užtikrinti verslui rinkos išskirtinumą“, – privalumus vardija ekspertė.

Skatina aktyviau patentuoti

Paklausta, kaip Lietuva atrodo patentavimo srityje Europos kontekste, B. Dauderienė patikina, kad galėtų būti ir geriau. Anot jos, mūsų šalyje vietinių pareiškėjų vardu kasmet pateikiama apie 100 paraiškų patentavimui.

„Šie skaičiai nėra dideli ne tik absoliutine verte, bet ir santykine, skaičiuojant vienam milijonui gyventojų. Kol kas negalime pasidžiaugti, kad su išradimų apsauga Lietuvoje viskas yra gerai. Tikime, kad išradimų sukuriama labai nemažai, tačiau žmonės vis dar nedrąsiai juos patentuoja. Juk tam reikia finansinių išteklių, žinių, supratimo“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ji viliasi, jog Lietuvos dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir galimybė pigiau patentuoti savo gaminius, suteiks lietuviams daugiau drąsos. Noras žengti į užsienio rinkas ir veikti jose saugiai matomas jau dabar.

„Pastebime, kad Lietuvos pareiškėjai vis daugiau ir daugiau paduoda patento paraiškas tiesiai į Europos patentų tarnybą. Tai natūralu, nes vietinė rinka gana maža. Labai tikimės, kad esant įvairioms paramoms, tai pat ir šiai, skaičiai turėtų augti. Svarbiausia pradėti, o mes padėsime, pakonsultuosime, patarsime ir sutvarkysime visus reikalingus dokumentus“, – patikina „METIDA“ atstovė.

Aktualu ne tik išradėjams

B. Dauderienė atkreipia dėmesį, kad parama teikiama pagal minėtą projektą yra kompleksinė. Vadinasi, galima gauti ne tik kompensavimą už patentą, bet ir galimybę atlikti savo turimos intelektinės nuosavybės (IN) įvertinimą („IPScan“).

„IPScan“ projekto metu analizuojama visa įmonės potencialiai turima IN, įskaitant: išradimus, dizainą, prekių ženklus, autorių teises bei komercines paslaptis“, – pabrėžia pašnekovė.

Ekspertė priduria, jog antroji projekto dalis IPA4SME susieta tik su išradimais ir tik su jų patentavimu Europos patentų tarnyboje. Dokumentus pateikti galima iki liepos 20 dienos. Būtent šiai projekto daliai dabar skiriama daugiausiai išteklių ir dėmesio. 

„Vis dėlto nereikia pamiršti, kad yra galimybė gauti finansavimą bei įvertinti savo IN daugybei kitų įmonių, ne tik išradėjams. Tam siūlome pasinaudoti „IPScan“ galimybe“, – siūlo B. Dauderienė.

Kaip pretenduoti į paramą?

Vienas svarbiausių kriterijų prieš pretenduojant į paramą – patikrinti, ar įmonė atitinka pirminius projekto keliamus reikalavimus. 

„IPA4SME projektas, kaip ir „IPScan“, skirtas suteikti finansinę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. eurų ir įmonėje dirba mažiau negu 250 darbuotojų“, – esminius kriterijus įvardija B. Dauderienė. 

Jos teigimu, pretenduojant į paramą, būtų pravartu revizuoti ir įvertinti įmonėje kuriamas inovacijas, kurios gali būti apsaugotos patentu, dizainu, išskirtiniu registruotu prekės ženklu arba kitomis IN formomis: „tam ir buvo pasiūlyta „IPScan“ paslauga, kuri padėtų verslui suprasti ir laiku apsaugoti IN objektus“, – primena specialistė. 

Klaidos, kurių galima išvengti

Kaip ir bet kurioje srityje, patentuodami produktus, pradedantieji gali padaryti klaidų. Tiesa, kartais, jos kainuoja pernelyg skaudžiai. 

„Dažniausiai daroma klaida patentavimo procedūroje – išradimo atskleidimas prieš pateikiant patentą. Išradimas turi būti naujas iki patento paraiškos pateikimo dienos, todėl viešai neatskleiskite išradimo esmės. Vieša informacija yra publikacijos, demonstravimas parodose, detalus išradimo atskleidimas savo internetinėje svetainėje, jau nekalbant apie išradimo objekto pateikimą į rinką“, – pataria B. Dauderienė.

Įmonės „METIDA“ patentinė patikėtinė priduria, kad paskutinis etapas prieš pradedant patentavimo procedūrą gali būti prototipo gamyba. 

„Jo gamybai dažnai pasitelkiamos kitos įmonės, joms atskleidžiama išradimo esmė, taip pat ieškoma verslo partnerių, investuotojų. Patentas yra didelės vertės turtas, kuris gali būti realizuotas, tik jeigu informacija yra laikoma saugiai ir atskleidžiama tik laikantis nustatytos tvarkos“, – primena pašnekovė. 

Anot jos, informacijos atskleidimas netinkamu laiku bei netinkama forma gali panaikinti komercinę vertę arba paversti išradimą nepatentuojamu. 

„Būtina sudaryti konfidencialumo sutartis tam, kad išradimas nepatektų kito asmens nuosavybėn arba nebūtų viešai atskleistas netinkamu laiku“, – svarbiais patarimais dalijasi pašnekovė.