Vasario 23–25 d. vyks jau septintoji konferencija „Next Economy“. Pandemijos sąlygomis renginys keliasi į virtualią erdvę. O kaip kito darbo teisė, su kokiais finansiniais iššūkiais šiuo metu susiduria verslai bei kokia situacija patentavimo srityje, pasakoja renginio pranešėjai.

Patentavimas augo

Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė teigia, kad pokyčių patentų srityje praėjusiais metais tikrai būta.

„Kaip ir kasmet, daugiausia paraiškų sulaukėme dėl prekių ženklų. Gavome beveik 2,3 tūkst. paraiškų nacionaliniams prekių ženklams registruoti (ir tai yra beveik 8 proc. daugiau nei 2019 m.). Paraiškų iš nacionalinių pareiškėjų buvo 10 proc. daugiau, o užsienio pareiškėjų aktyvumas, palyginti su 2019 m., registruojant nacionalinius prekių ženklus šiek tiek sumažėjo (11 proc.). Sumažėjo ir į Lietuvą išplėstų tarptautinių prekių ženklų registracijų“, – atskleidžia K. Vilkienė, pridurdama, kad tai nebūtinai gali būti pandemijos pasekmė. Verslas dažnai renkasi, pavyzdžiui, ES prekių ženklo registracijas, kurios suteikia apsaugą visoje ES, o ne nacionalines registracijas atskirose valstybėse. 

Kalbėdama apie išradimų patentavimą, K. Vilkienė atkreipia dėmesį, kad užsienio pareiškėjų skaičius čia mažėjo, tačiau nacionalinių patentų paraiškų skaičius didėjo net 7 proc., palyginti su 2019 metais. Tai, anot pašnekovės, džiuginantis rodiklis. Visgi „Next Economy“ pranešėja pabrėžia, kad kiek liūdnesnė statistika atsiskleidžia dizaino srityje. 

„Dizainas nacionaliniu mastu saugomas vangiai. Apmaudu, nes tai efektyvus ir nebrangiai kainuojantis būdas apsaugoti savo autorinius kūrinius bei gaminių vaizdą. Nacionalinių paraiškų iš Lietuvos pareiškėjų sulaukėme 6 proc. mažiau nei 2019 m.“, – sako K. Vilkienė, tačiau priduria, kad užsienio pareiškėjų skaičius šoktelėjo net 46 procentais.

Pinigų ieškojo problemoms spręsti

„Noviti Finance“ direktorius Linas Armalys pastebi, kad smarkiai augo verslų susidomėjimas alternatyviais finansuotojais: „Bankai per karantiną labai pristabdė skolinimą verslui, tad verslas finansavimo vis dažniau kreipiasi į alternatyvius finansuotojus. Mūsų sulaukiami paraiškų skaičiai paaugo tris kartus, lygiai taip pat paaugo ir suteikiamų paskolų skaičiai, nes mes, priešingai nei bankai, padidinome skolinimo apimtis. Šiuo metu būtent to reikia ekonomikai.“

Ekspertas priduria, kad prie anksčiau minėto pokyčio labai prisidėjo ir INVEGOS teikiamos priemonės: „INVEGOS instrumentus mes nukreipiame į smulkiojo verslo kreditavimą. Visų pirma kalbama apie priemonę „Alternatyva“, kai mes pigiai gautą finansavimą įsipareigojame pigiai skolinti įmonėms. Šiuo sudėtingu laikotarpiu lengvai prieinamas verslo finansavimas yra kaip niekad svarbus spartesniam įmonių atsigavimui.“

Pasak L. Armalio, pastebima ir kita ryški tendencija, kad verslai dažniausiai skolinasi problemoms spręsti. Sumažėjo besiskolinančiųjų verslo augimui, nes dėl ekonomikos neapibrėžtumo gana sudėtingas metas planuoti investicijas. Visgi pranešėjas patikina, kad ne visi sektoriai gali būti vertinami vienodai: „Ne visi sektoriai yra paveikti taip pat: matome didelį aktyvumą statybų sektoriuje ir logistikos įmonėse.“

Atsiskaitymo problema

Paklaustas apie darbo teisės pokyčius, prasidėjus šiam kriziniam laikotarpiui, advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Artūras Tukleris sako, kad įtampa šioje srityje jaučiama.

„Santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio pažeidimų ir juos lemiančių ginčų itin dažnai kyla darbo apmokėjimo srityje. Šių ginčų skaičiaus padidėjimą pandemijos metu nulėmė ir darbdavių objektyvus negebėjimas atsiskaityti, ir netinkamas teisės normų vykdymas arba apskritai nesąžiningumas“, – teigia advokatas. 

Be to, pasak pašnekovo, suintensyvėjo atleidimai iš darbo, o kartu su jais ir ginčai dėl neteisėto atleidimo: „Šiuos ginčus nulėmė tokie pažeidimai kaip netinkamo pagrindo parinkimas, procedūrų nesilaikymas, garantijų nepaisymas.“ 

A. Tukleris pasakoja, kad kai kurie teisiniai ginčai kilo ir dėl skubėjimo, kai verslams teko operatyviai adaptuotis pandemijos akivaizdoje ir pakeisti savo darbo specifiką, neįsigilinant į teisinius niuansus. Netinkamai apibrėžtas laisvalaikio poreikis, darbo sauga nustumta į užmarštį.

„Užklupus koronavirusui, buvo būtina skubiai keisti darbo organizavimą ir, esant galimybei, pradėti dirbti nuotoliniu būdu. Šie pakeitimai daugeliu atvejų susiklostė faktiškai, ne iki galo išpildant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, nuotolinis darbas susiklostė neformalizuotai, nenustatant nuotolinio darbo vietos, jos reikalavimų, nevertinant, ar ji tinkama darbui, ar darbuotojas nepatiria išlaidų, kurios turėtų būti kompensuotos. Dėl išnykusios ribos tarp darbo ir laisvalaikio, vis dažniau pažeidžiami darbo bei poilsio laiko reikalavimai, o darbuotojų sauga ir sveikata apskritai užmiršta“, – tvirtina advokatas.

Pasimokyti iš patirčių

Šių metų „Next Economy“ bus transliuojamas internetu iš bendradarbystės centro „Workland“ patalpų. Renginys suburs daugiau nei 20 verslininkų, ekspertų, vizionierių, skirtingų sričių specialistų. Jie dalinsis savo patirtimi, patarimais, per dviejų karantinų laikotarpį įgyta praktika. Renginio organizatorė, žinių centro augančiam verslui „bzn start“ įkūrėja dr. Ž. Glaveckaitė neabejoja, kad įdomios, naudingos, o svarbiausia realybėje pritaikomos informacijos renginio metu gaus kiekvienas, įsigijęs bilietą.

Renginio organizatoriai dėkoja: rizikos kapitalo fondui „Nextury Ventures“, advokatų kontorai „Glimstedt“, finansų agentūrai „Noviti Finance“, Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, didžiausiam naujienų portalui „Delfi Plius“, bendradarbystės erdvei „Workland“, rinkodaros žinovams „Mikulskis.lt“ bei logistikos profesionalams DHL.