Visuotinis karantinas daugelį paskatino iš naujo įvertinti gyvenimo būdą, vertybes ir prioritetus. Įmonėms tai buvo metas planuoti išgyvenimo veiksmus. Ne tik verslo, bet ir komunikacijos. Sėkmingieji pasinaudojo ištuštėjusiu eteriu, meistriškai savo veiklai pritaikė pakitusį kontekstą ir iš karantino išėjo su pliusu tiek įvaizdžiui, tiek kišenei. Tie, kurie sustingo ir laukė, dabar ieško būdų, kaip startuoti iš ten, kur atsidūrė. Nepriklausomai nuo to, kurioje pozicijoje esate, klausimas išlieka tas pats: „Nusiėmėme kaukes, o kas toliau?“ Savo įžvalgomis dalinasi komunikacijos specialistė, „Media amatas“ konsultantė Justė Gvazdaitytė.

Komunikacijos strategijos stalčiuose

Komunikacijos planai ir strategijos, kurias specialistai ruošė, derino ir už kurių efektyvumą galvas guldė, lieka dulkėti stalčiuose. Jei tikite, kad jūsų turima strategija vėl ims galioti, nes viskas grįžta į savo vietas – esate naivūs. Arba dar blogiau – jūsų turima komunikacijos strategija buvo tokia šabloninė, kad tiktų bet kam ir bet kada. Tokiu atveju, jūsų verslas išgelbėtas nuo neefektyvaus pinigų leidimo. 

Dabar kaip niekada geras metas peržiūrėti (dar ir dar kartą), ką ir kaip sakote auditorijai, kokiais kanalais ją pasiekiate ir ar tikrai tai yra patys geriausi būdai. Rūpinkitės, kad verslo turinys atitiktų pakitusį kontekstą, būtų tikrai aktualus ir atsisakykite visko, kas skamba „pusiau gerai, pusiau naudinga, pusiau aktualu“. Nedarykite išimčių ar nuolaidų sprendimams, kurie nėra 100 % geri ir tinkami. 

Turinys, kuris iš tiesų įdomus

Komunikacijos pasaulyje gyva pagunda, kuriai pasiduoda net stipriausi prekės ženklai – kalbėti apie tai, kas nekuria jokios vertės auditorijai. Kartais iš noro pasigirti, tingėjimo paieškoti kito kampo, susireikšminimo, laiko stokos arba negebėjimo įtikinti vadovų, kad žinia aktuali tik įmonės viduje. Tokiam paslydimui nuo šiol nebus vietos. Visuomenės poreikiai pasikeitė. Jūsų auditorija dabar išrankesnė, pervargusi nuo tendencingų, vienos krypties temų, reiklesnė, norinti tikrumo ir tvirtų argumentų. 

Šis pokytis turėtų paskatinti primigusius ant pasiekimų verslus daugiau dėmesio skirti kuriant kokybišką turinį. Tokį, kuris iš tiesų praturtintų, būtų naudingas ir informatyvus auditorijai. O mes, komunikacijos specialistai, grįšime (jei buvome nutolę) ne tik prie efektyvių, bet ir kūrybinių sprendimų ieškojimo. Tikrai laimės tie, kurie sugebės išsiskirti. 

Įvaizdis ir socialinė atsakomybė 

Šio pusmečio įvykių kontekste komunikacijos profesionalai lyg prisukti kalba apie tai, kad prekės ženklai būtinai turi žengti link socialinės atsakomybės temos ir apie tai kalbėti. Nes tokia žmonių valia ir tai padeda pelnyti jų simpatiją. Ir iš tiesų, ši tema yra labai karšta, bet Lietuvoje gana neefektyviai išnaudojama. Vis dar gajus mitas, kad užtenka vieną kartą paaukoti nevyriausybinei organizacijai, nusiųsti darbuotojus į gyvūnų prieglaudą ir surengti pyragų dieną, o tada apie tai papasakoti socialiniuose tinkluose ir pasiploti, kad įmonė tikrai yra socialiai atsakinga. 

Realybė kiek kitokia. Socialinės atsakomybės projektai naudingi, kai yra labai aiškiai susiję su įmonės veikla, nuosekliai, reguliariai vykdomi įtraukiant tiek darbuotojus, tiek klientus ir partnerius. Ši sritis turi tapti bendros komunikacijos strategijos dalimi, su aiškiu planu ir žinute auditorijai. Dar daugiau, socialinės atsakomybės projektai turėtų būti gvildenami tik po to, kai įmonės viduje esantys procesai yra etiški, lygiaverčiai ir skaidrūs. Tik tokiu atveju tai turės teigiamą ir ilgalaikę įtaką įvaizdžiui ir tikslinės auditorijos palaikymą.