Ieškoti rafinuotai bohemiško, arabiška magija ir legendomis apipinto rankų darbo lobio – tai namų dekoro detalių ir mados produktų elektroninės parduotuvės „1000-welcomes.com“ įkūrėjos Tomos Paulauskaitės (27) pastarųjų dvejų metų kasdienybė. Spontaniškai į verslą pasinėrusi pašnekovė neslepia, kad pradžia nebuvo lengva, tačiau prekių ženklas „1000 Welcomes“ pamažu virsta asmenybe – laisva, įkvepiančia ir atvira kitoms kultūroms.

Kaip atsitiktinumai virto neatsitiktinumais

T. Paulauskaitė atskleidžia, kad po trejų metų svetur, pabaigus vizualinės komunikacijos studijas Malaizijoje, grįžti į tuo metu snieguose skendėjusius gimtuosius Mažeikius lengva nebuvo. Galvoje kirbėjo mintis, kad čia ji grįžo trumpam – kol susikurs gyvenimo aprašymą.

„Ir visgi, praėjus mėnesiui, klausiau savęs: „Ar tikrai noriu viską lipdyti iš naujo svetimoje šalyje?“ Tokios minties atmesti neskubėjau, tačiau atsakymą jau tarsi žinojau. Ne dabar – aidėjo galvoje. Nuosekliai sekė kitas klausimas: „Tad ką gi aš pasilikusi čia, Lietuvoje, veiksiu?“ Sudėtinga paaiškinti, bet kortos tarsi savaime magiškai sukrito. Viskas, kas vyko mano gyvenime iki tol ir ką aš ilgą laiką laikiau viso labo atsitiktinumais, buvo tarsi pasiruošimas šiam momentui“, – kaip atsitiktinumų virtinė virto neatsitiktine verslo idėja, dalinasi pašnekovė.

Lemtingu atsitiktinumu, pasak T. Paulauskaitės, tapo penkerių metų senumo pažintis su marokiečiu iš Kasablankos kelionės po Sacharos dykumą metu.

„Tai buvo mano pirmoji akistata su šia kultūra iš arti – marokietis vaikinas po dykumą lakstė basomis kojomis, čionykščiams berberams pakvietus pagroti būgnais, jis drąsiai ryžosi juos išbandyti, o kai prisėdome valgyti, mandagiai atsiklausė, ar mes, turistai, neprieštaraujame, kad jis iš bendros lėkštės valgytų rankomis. Kas galėjo pamanyti, kad šis užmegztas kontaktas man taip pravers ateityje“, – nuostabos neslepia „1000 Welcomes“ įkūrėja.

Vos tik kilus prekybos marokietiškais kilimais ir kitomis dekoro detalėmis verslo idėjai, pašnekovė pasakoja visų pirma susisiekusi su šiuo kadaise Maroke sutiktu žmogumi.

„Labai apstulbau sužinojusi, kad šis vaikinas dirba su eksportu ir importu Kasablankoje. Negana to, jis sakė galintis nukreipti mane pas pažįstamus Kultūros ministerijoje, kurie suteiktų man vietinių rankdarbių gamintojų kontaktus. Supratau – Marokas manęs laukė!“ – prisimena pašnekovė.

Jau po dviejų savaičių nuvykusi į Maroką T. Paulauskaitė pradėjo unikalių rankdarbių savo elektroninei parduotuvei paieškas.

„Negalvojau. Neskaičiavau. Nieko nesupratau ir nežinojau. Tiesiog dariau ir labai stipriai, gal net naiviai, tikėjau. Iki šiol esu tikra, kad būtent kelionių metu sukauptas kultūrinis bagažas leido įveikti baimes ir pamatyti pasaulines galimybes“, – atvirauja verslininkė.

Verslo pradžia pateikė iššūkių

T. Paulauskaitė neslepia, kad dėl naivaus požiūrio ir didelių lūkesčių verslo pradžia buvo sudėtinga. Tačiau ji tvirtina, jog minties, kad verslas galėtų nepasisekti, niekada neturėjo.

„Įsivaizduokite – atidariau internetinę parduotuvę, praeina savaitė, dvi, o prekių niekas neperka… Šokas! Griebiausi vienokių, kitokių veiksmų. Galiausiai nusiraminau ir suvokiau, kad, norint atrasti savo produktą, pirkėją, pardavimo kanalus, reikia laiko ir įdirbio“, – kokiomis nuotaikomis gyveno verslo pradžioje, atskleidžia pašnekovė.

Ji priduria ir tai, kad užmojai verslo pradžioje buvo labai ambicingi – norėta keliauti po įvairiausias pasaulio šalis ir ten ieškoti autentiškų rankdarbių. Tačiau kelionės „va bank“, pasak pašnekovės, visgi nėra efektyvu.

„Šiais metais leidausi į beveik tris mėnesius trukusią kelionę po Azijos šalis: Tailandą, Laosą, Malaiziją ir Šri Lanką. Tačiau iš šios kelionės grįžau tuščiomis. Kodėl? Paprasčiausiai neatradau mano parduotuvei tinkančių produktų. Koją pakišo ir pernelyg brangi bei sudėtinga logistika. Visgi Marokas man jau yra pažįstamas, ten esu užmezgusi naudingų kontaktų. Tęstinis bendradarbiavimas su vietiniais gamintojais pamažu leidžia įgyti pasitikėjimą, pagarbą, tvirtus partnerystės ryšius. Šiuo metu mokausi ir arabų kalbos, kuri, tikiuosi, padės užtikrinti dar sklandesnę komunikaciją – išvengti požiūrio į mane kaip į svetimšalę, iš kurios galima lengvai pasipelnyti“, – teigia T. Paulauskaitė.

Elektroninės parduotuvės įkūrėja sako, kad ilgainiui prekių ženklas „1000 Welcomes“ įgyja asmenybę: „Ši asmenybė yra išlaisvinta iš visuomenės primestų normų, įkvepianti gyventi taip, kaip norisi: arti gamtos, nebijant įvairiausių spalvų ir mados bangų. Neseniai parduotuvės asortimentą papildė ir amerikietės menininkės iliustracijos, kurios puikiai atspindi šią modernaus bohemiško gyvenimo stiliaus asmenybę.“

Kelionė po verslo pasaulį apdovanoja

Būnant žmogumi-orkestru – tuo, kuris ir generuoja idėjas, ir rūpinasi verslo vadyba, ir administruoja klientus, ir fotografuoja produktus, ir organizuoja rinkodarą, ir t. t., reikia ypač daug pastangų. Neatsitiktinai kaip vieną sudėtingiausių dalykų savo kasdienėje veikloje pašnekovė įvardija motyvaciją.

„Kiekviena diena yra lyg kova su savimi. Dirbu viena: uždavusi klausimus, pati ir ieškau atsakymų į juos. Niekas manęs neverčia kažko padaryti būtinai šiandien, neatidėti rytdienai. Todėl reikia ypač stiprios vidinės motyvacijos. Kad ir kaip būtų, turint savo verslą, pasiektas rezultatas yra labiau apdovanojantis. Tai suteikia daug motyvacijos“, – komentuoja verslininkė.

Paklausta, ko palinkėtų žmogui, svarstančiam, ar ryžtis kurti verslą, T. Paulauskaitė ragina nedelsti: „Be jokių abejonių – pradėti! Pradėti nuo mažų žingsnelių, daryti ir mėgautis tuo, stengtis negalvoti apie rezultatą. O svarbiausia – nelyginti savęs su kitais, kurie visada atrodys sėkmingesni. Mano galva, idėja yra nieko verta, kol ji nepradėta įgyvendinti. Tad kuo ilgiau apie ją tiesiog galvoji, bet nesiimi veiksmų, tuo galimybė labiau tolsta. Per ilgai uždelsus, atsiranda baimių. Baimės, deja, ir nuslopina daugelio žmonių entuziazmą. Todėl linkiu nespėti jų įsileisti. Pokytis, naujovės, kūryba – tai variklis. Pamatysi – jausiesi gyvas!“

„1000 Welcomes“