Humoras – tarsi gelbėjimosi liemenė, skirta išgyventi permainingame ir audringame gyvenimo vandenyne. Jis ne tik apsaugo nuo likimo negandų, bet ir suteikia žavesio bei lengvumo. Nesvarbu, ar tai būtų juodasis, absurdiškas, ar klasikinis – humoras į įprastus kasdienybės dalykus ir reiškinius padeda pažvelgti kiek kitaip. O kada geriausia smagiai pasijuokti, jei ne per krizę ar firmos bankrotą?

1. Susitinka du Lietuvos verslininkai. Vienas sako:

– Klausyk, Antanai, kaip tavo verslas?
– Na, kaip, kaip. Juk žinai, krizė…
– Klausyk, o tu savo darbininkams algą moki?
– Tai kad ne, seniai nebemoku.
– Ir kaip? Jie dar vaikšto į darbą?
– Vaikšto.
– Žinai, maniškiai irgi.
– Klausyk, o padarom mokamą įėjimą į darbą!
– Idėja! Padarom!
Praeina mėnuo. Vienas klausia:
– Na, kaip taviškiai, vis dar vaikšto į darbą?
– Vaikšto, burundukai, bet taupo.
– Kaip taupo?
– Pirmadienį ateina, penktadienį išeina.

2. Du bankininkai kalbasi iškart po bankų griūties.

– Kaip praleidai šią naktį? Ar pavyko užmigti?
– Cha, užmigti? Miegojau kaip kūdikis!
– Ką? Kaip kūdikis? Ką tai reiškia?
– Visą naktį verkiau, o paryčiais du kartus apsikakojau.

3. Darbo diena

9.00 Darbo pradžia.
9.30 Atvykti į darbą.
9.45 Kavos pertrauka.
11.00 Elektroninio pašto tikrinimas.
11.15 Pasiruošimas pietums.

12.00 Pietūs.
14.45 Landžiojimas po internetą.
15.00 Arbatos pertrauka.
16.00 Pasiruošimas baigti darbą.
16.30 Baigti darbą.
17.00 Darbo pabaiga.

4. Susitinka du verslininkai ir vienas kito klausia:

– Klausyk, kaip tau pavyksta disciplinuoti savo darbuotojus? Visi ateina į darbą laiku?
– Oi, viskas paprasta. Turiu dvidešimt darbuotojų ir tik penkiolika vietų automobilių aikštelėje.

5. Du anglų verslininkai, keliaudami po Lenkiją, apsistoja viename pakeleivingų viešbučių.

Žiūri į laikrodį – penkios popiet, o tai reiškia, kad pats laikas gerti arbatą. Vienas jų skambina į administraciją ir sako:
– Two tee to room two.
O administracijos darbuotojas jam:
– Pam param pam pam.

6. Susitinka du verslininkai. Vienas sako:

– Klausyk, Broniau, kad tu žinotum, ką neseniai nusipirkau.
–  Ką būtent?
–  Dramblį!
–  Dramblį?
–  Taip, bet klasišką. Nerealus pirkinys.
– Kam jis tau?
–  Na, nesakyk. Žinok, visą pievutę aplink namą nupjauna. Vaikus ryte į mokyklą nuveža, po pietų pasiima. Su vaikais pamokas daro. Paruošia vakarienę. Visą naktį budi kaip sargas. Va toks dramblys!
–  Baik, negali būti?!Aš tau sakau.
– Klausyk, parduok man jį.
– Na, žinok, tokį dramblį. Nebent už šešis milijonus paimtum…
– Baik, keturi milijonai.
– Na, gerai, už penkis ir sukertam rankom!

Susitarė, už penkis atidavė. Susitinka po savaitės ir tas, kuris pirko, sako pardavėjui:

– Klausyk, kažkas su tavo drambliu negerai.
– O kas negerai?
– Na, supranti, pirtį sulaužė, visą pievą ištrypė, su vaikais neužsiima. Jau netgi pradėjo didįjį namą daužyti. Kas čia darosi?
– Baik tuos juokus. Ant dramblio taip nerėk.
– Kodėl?
– Tada niekada neparduosi!

7. Du elgetos sėdi ant šaligatvio Romoje.

Vienas laiko rankoje kryžių, kitas – Dovydo žvaigždę. Abu prašo išmaldos. Praeiviai, eidami pro šalį, ilgai spokso į elgetą su Dovydo žvaigžde, bet vis tiek meta pinigus į elgetos su kryžiumi kepurę. Eina vienuolis, sustoja prie elgetų ir sako:

– Nebūk kvailas, čia gi katalikiška šalis. Vis tiek tau niekas nieko neįmes, jei laikysi rankoje tą Dovydo žvaigždę.

Elgeta atsisuka į draugo pusę ir sako:
– Moiše, tu tik pažvelk, kas bando mus mokyti, kaip reikia kurti verslą.

8. Mirė suvalkiečio žmona Jadzė.

Vyras aprengė ją kartonu, karstą padarė taip pat iš kartono. Ateina užsakyti vainiko ir sako:

– Esu neturtingas ir taip daug pinigų išleidau laidotuvėms.
– Sakykite, jums užrašyti ką nors ant vainiko? – klausia pardavėja.
– Jaučiu, visa tai brangiai kainuos.
– Penkis litus, – sako pardavėja.
– Tai parašykit: mirė Jadzė.
– Galite penkis žodžius už tą pačią kainą, – priduria pardavėja.
– Tuomet rašykite taip: mirė Jadzė, parduodu „Opel Escona“.

9. Sėdi prie stalo Chodorkovskis ir Putinas, geria brangiausią konjaką, kalbasi apie gyvenimą. Chodorkovskis sako:

– Volodia, kad tu žinotum, kaip man viskas pabodo, verslas, verslas… Sukiojuosi kaip voverė rate. O taip norėtųsi pasėdėti sau ramiai, kad nereikėtų niekur skubėti, lėkti. Paskaityti knygą, pafilosofuoti.

– Miša, nesijaudink, aš viską padarysiu.

10. Mokesčių inspektoriai banko prezidento priimamajame:

– Ar jūs informavote apie mūsų vizitą? – klausia vienas inspektorių sekretorės.
– Žinoma, kad informavau, bet prezidentas bus tik po valandos.
– Kur jis, po galais, nuėjo?
– O tai ką, jau negalima net su šeima atsisveikinti?

Taigi jausdami gyvenimo spaudimą tiesiog nusišypsokime. Pažiūrėkime mėgstamą komediją, spektaklį ar tiesiog perskaitykime gerą anekdotą. Tai ką, pasijuokime?!