Artėjant vasarai verslūs žmonės užuodžia ne tik alyvas ar liepas, bet ir galimybę užsidirbti. Tačiau tvaraus, nevienkartinio sezoninio verslo kūrimas – ne toks ir paprastas uždavinys. Sezoniniam verslui reikia tiek pat, o gal net daugiau pasiruošimo nei tradiciniam. Taigi nuo ko pradėti? Kiek reikia investuoti ir kiek galima uždirbti per vasarą plėtojant verslą? Kaip rasti tinkamą sezoninio verslo nišą? Apie tai ir buvo kalbėta „BZN start“ organizuotoje konferencijoje „Business Drive“: kaip plėtoti sezoninį verslą ir užsidirbti papildomų pinigų?“

Labai padeda lankstumas

Laistymo ir apšvietimo sistemas parduodanti ir montuojanti „Sodo.lt“ šiemet rengiasi jau tryliktajam savo sezonui, o verslo įkūrėjas Ramūnas Rėderis sakė, kad anuomet tiesiog pavyko rasti neužpildytą nišą, nes įmonė į rinką atėjo su visai kitokiu verslo modeliu. „Sodo.lt“ savo įrangą tik parduoda, o montavimo paslaugas patiki partneriams, t. y. žmonėms, kurie dirba savarankiškai.

„Iš pradžių bandėme montuoti patys, bet tada supratome, kad niekur nespėsime ir tiesiog neaugsime. Dabar dirbame tokiu principu, kad bendradarbiaujame su daugybe montuotojų. Jeigu ateina klientas, mes skambiname savo partneriams ir surandame laisvą žmogų. Taip sprendžiame darbuotojų problemų. Darbais pasidalijame“, – dėstė jis.

Tokių žmonių mokymas tapo ir papildoma įmonės veikla. Kiekvieną pavasarį „Sodo.lt“ organizuoja seminarus žmonėms, kurie jau dirba su laistymo sistemomis arba nori tai padaryti. Vėliau šie žmonės ir tampa partneriais. Toks modelis leidžia būti daug lankstesniems, neapsikrauti darbo sutartimis, kontroliuoti išlaidas. Sezoniniam verslui tai labai svarbu.

Žinoma, įmonės planas yra kiek įmanoma neutralizuoti sezoniškumo įtaką, todėl nuolatos ieškoma ir papildomos veiklos, kuri padėtų amortizuoti svyravimus. „Mes atradome ir kitų veiklų. Pavyzdžiui, susidomėjome vadinamaisiais ekologiškais baseinais. Tai baseinas, kuris iš esmės yra kaip nedidelis ežeras. Jis valosi pats, jam nereikia jokios papildomos priežiūros. Apie tokius dalykus sužinojome Austrijoje. Austrai juos sugalvojo irgi spręsdami sezoniškumo problemą. Ten juk visi važiuoja žiemą, o vasarą lieka tik vietiniai. Ekologiški baseinai puikiai papildė mūsų asortimentą. Pardavimo apimtys dar labiau prasiplėtė. Poilsio laiką dar labiau sutrumpinome, atradę lauko augalų apšvietimą. Ėmėme montuoti specialius prožektorius ir įgijome dar vieną pajamų šaltinį“, – pasakojo R. Rėderis.

Svarbiausia planas

Į verslo sezoniškumą paprastai žiūrime kaip į nemenką minusą. Vis dėlto „Findep“ verslo finansavimo ekspertas Andrius Pšemeneckas toks kategoriškas nebuvo. Anot jo, tai nebūtinai tiesa. Tačiau faktas, kad sezoniniam startui būtina labai gerai pasiruošti, nes laiko, per kurį gali uždirbti, mažai, o darbo ir atsakomybės daug.

„Jeigu planuojate sezoninę veiklą, gal net palankiau būtų pirmą kartą išbandyti save individualioje veikloje, pasižiūrėti, kaip seksis. Steigti UAB visada suspėsite. Debiutinio sezono metu patarčiau daugiau dėmesio sutelkti į tai, kiek pajamų generuojate, o ne kiek išlaidų patiriate. Supratę, kiek galite uždirbti, daug aiškiau matysite, kaip elgtis toliau“, – kalbėjo jis.

Ekspertas įsitikinęs, kad į sezoninį verslą būtina žiūrėti rimtai. Juo negalima užsiimti atmestinai, kaip papuola. Būtina strategija ir aiškūs tikslai. „Dar tik kuriant įmonę reikia nusistatyti gana aiškų tikslą. Kai bus tikslas, žinosite, kas turėtų būti jūsų klientai, kokios įrangos reikės ir t. t. Dar geriau, jeigu pamąstote ir apie alternatyvias veiklas, kuriomis galėtumėte užsiimti rudenį ar žiemą. Tai padės užtikrinti verslo ilgalaikiškumą. Reikėtų turėti planą B. Puiku, jei yra ir planas C, o jeigu esama ir plano D – dar geriau“, – teigė A. Pšemeneckas.

Sezoninio verslo specifika tokia, kad didžioji dalis pajamų gaunama per palyginti trumpą laikotarpį, todėl finansinis racionalumas tampa dar svarbesniu aspektu nei įprastame versle. Ekspertas pataria labai objektyviai įvertinti sumą, kurią galite skirti investicijoms, kiek dar galėtumėte investuoti esant dideliam poreikiui. Pasak jo, esminis klausimas, į kurį reikia surasti atsakymą, yra toks: kiek prireiks investicijų tam, kad pritrauktumėte savo pirmąjį klientą? Atsakymą į jį turėtumėte išdėlioti savo verslo plane, kuris tilptų viename puslapyje.

„Jums reikia žinoti, ką veiksite. Negalima tiesiog šiaip kažką daryti. Turi būti aiški idėja. Ją pasirinkti derėtų atsižvelgiant į jūsų gebėjimus ir poreikius. Privalote turėti ir pakankamai lankstumo. Negalima tiesiog imti ir užsispirti, kad kažką darysiu taip ir ne kitaip. Tai niekur neves. Kita didelė kliūtis, kurios verslai neįveikia, yra per staigus verslo augimas. Kitaip tariant, nepamatuotos investicijos. Jos paprastai atsiranda dėl to paties verslo plano nebuvimo. Jis yra labai svarbus“, – tvirtino A. Pšemeneckas.

Būtina finansinė disciplina

SEB banko Verslo klientų skyriaus direktorius Eigintas Vedrickas savo pranešime suabejojo pačiu sezoninio verslo egzistavimu. Anot jo, pajamų spygliai būdingi kiekvienam verslui. Todėl, anot jo, būtina gerai suprasti, kaip ir kada jūsų verslas generuoja pagrindinius pajamų srautus. Nuo to priklauso jo sėkmė.

„Mano galva, praktiškai visi verslai yra sezoniniai. Tai gali skambėti šokiruojamai, bet man tikrai atrodo, kad taip ir yra. Taip, ledai yra sezoninė prekė. Tačiau parduotuvėse žmonių srautai irgi banguoja. Skiriasi tik to sezoniškumo stiprumas. O esminis klausimas, kaip stipriai jūsų verslą paveiktų to sezoniškumo neįvertinimas“, – kalbėjo jis.

Kitaip tariant, labai svarbu suprasti, kiek jūsų verslo sėkmė priklauso nuo to, ar sėkminga jam bus, pavyzdžiui, vasara. Kuo trumpesnis laikotarpis, per kurį verslas generuoja pajamas, tuo sunkiau užtikrinti ilgametį jo tęstinumą. Todėl SEB banko Verslo klientų skyriaus direktorius pataria labai aiškiai spręsti tam tikras problemas, kurios paprastai sutrukdo pratęsti veiklą.

„Viena dažniausių nesėkmės priežasčių yra finansinės disciplinos trūkumas. Sezoninio verslo specifika tokia, kad sezono pabaigoje banko sąskaitoje būna daug pinigų. Čia esminiu dalyku tampa tai, kaip lengvai jūs susiviliosite prabanga. Kita vertus, kuo sezoniškesnis verslas, tuo atsargesniam reikėtų būti su ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais, nes jie gali tapti kilpa ant jūsų kaklo“, – perspėjo pranešėjas.

Jis išskyrė tris sezoninio verslo tipus: dviejų ir daugiau pajamų spyglių neužsidarantis verslas (pavyzdžiui, padangų parduotuvė), vieno pajamų spyglio neužsidarantis verslas (pavyzdžiui, prekyba fejerverkais) ir vieno pajamų spyglio užsidarantis verslas (pavyzdžiui, lauko kavinė). Pastarojo tipo verslas yra pats kebliausias. Plėtojant tokį verslą, labai svarbiu momentu tampa jo uždarymas. Jeigu jis sklandus, bus daug lengviau kitais metais vėl pratęsti veiklą.

Pasak E. Vedricko, kuo daugiau versle yra pajamų spyglių, tuo labiau apsimoka investuoti į bandymą kurti papildomus spyglius. Kuo spyglių mažiau, tuo svarbesnis tampa sklandus uždarymas. „Kuo daugiau pajamų spyglių, tuo lengviau galima prisiimti įsipareigojimus. Ir atvirkščiai. Tai, kad vieną vasarą pasisekė, dar nereiškia, kad pasiseks ir kitą. Todėl būtina išlikti finansiškai disciplinuotam“, – pabrėžė jis.

Geriau klausti, o ne spėlioti

Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ teisininkas Artūras Tukleris perspėjo, kad yra nemažai įstatymų, kodeksų, reglamentuojančių sezoninį darbą, todėl būtina gerai išsiaiškinti, kokia darbo forma jums tiktų labiausiai.

„Labai svarbu įsivertinti, kokią verslo formą pasirinkti. Sezoniškumas implikuoja laikinumą, todėl vargu ar iš karto verta steigti įmonę. Labai svarbus yra paties verslo pobūdis. Dažniausiai, ypač teikiant paslaugas, kuo puikiausiai tinka ir individuali veikla“, – dėstė teisininkas.

Įvairios priežiūros tarnybos į sezoninius verslus gal ir žiūri kiek atlaidžiau, bet atsargumo čia irgi reikia. Pranešėjas juokavo, kad teisingiausia būtų tiesiog kaupti visus įmanomus dokumentus. Kuo jų daugiau, tuo geriau.

„Kalbant apie reikalavimus, paprasta tiesa yra tokia, kad visko vis tiek niekada nežinosi. Kiekviena savivaldybė turi skirtingų taisyklių. Todėl spėlioti tikrai nereikėtų. Geriausias būdas – tiesiog skambinti ir klausti“, – patarė A. Tukleris.

Prie „Business Drive” renginių ciklo įgyvendinimo prisidėjo projekto informacinis draugas: naujienų portalas „Žinių radijas“. Kiti projekto partneriai: SEB bankas, „Finansų deparamentas“ (FINDEP) ir Mykolo Romerio universitetas.

Business drive konferencija 05-19