Šių metų „TEDxVilnius“ tema „The Future Is Ours“ (liet. „Ateitis priklauso mums“) sudomino daugiau nei 800 klausytojų. Nors renginys truko visą dieną, pavargusius buvo galima suskaičiuoti rankų pirštais. Didžioji dalis konferencijos dalyvių šypsojosi ir tvirtino radę tai, ko ieškojo, – įkvėpimą mokytis, kurti, gyventi. Vietiniai ir tik trumpam į Vilnių atvykę pranešėjai noriai dalijosi patirtimi ir įžvalgomis, o aš norėčiau prisiminti ir pakartoti bent keletą tą dieną išgirstų minčių, nes tai žmonių žinutės žmonėms.

Baimė kurti

Vienas iš projekto „Kids Hack Day“ iniciatorių (projektu siekiama kurti įtraukiančią popamokinę veiklą, kurioje vaikai mokytųsi iš smalsumo, o problemas spręstų pasitelkę kūrybiškumą) švedas Carlas Bärstadas prisipažino vaikystėje buvęs geras, klusnus vaikas: „Būdamas vos septynerių netekau mamos. Likęs gyventi su tėčiu labai panirau į mokslus, tarsi jie būtų vienintelė išlikimo šiame pasaulyje galimybė. Aš koncentravausi į rezultatas, galvojau apie tai, kaip tinkamai pasirengti ir įveikti testus.“

„Šis požiūris nužudė mano norą mokytis tam, kad sužinočiau ką nors nauja, jei nebus tam tikro apdovanojimo, – pasakojo C. Bärstadas ir pridūrė, kad atsirastų ne vienas suaugęs žmogus, išgyvenęs tą patį: – Daugybė studijų parodė, kad girdami vaiką už jo pastangas, drąsindami jį, ugdome norą išbandyti naujus dalykus, noriai priimti iššūkius.“

C. Bärstado teigimu, vaiko smalsumo ir kūrybiškumo skatinimas itin naudingas jo ateičiai: „Vaikai nebijo kurti, bandyti. Jiems reikia tik leidimo. O štai savo kūrybiškumą daug metų (iš pradžių tradicinėje mokykloje, vėliau universitete) slopinęs suaugęs žmogus turės gerokai padirbėti, kad jį išlaisvintų“, – įsitikinęs jis.

Dabar namas ant vandens atrodo paprastas projektas, šiuo metu projektuojame vandenyje plūduriuojančius miestus. Mūsų idėja nėra vien smagi – ji praktiška. Dauguma didžiųjų miestų, tokių kaip Londonas, Niujorkas, Tokijas, – prie vandens. Statybos vandenyje yra pigesnės (žemės kainos vandenyje žemesnės nei sausumoje), be to, jos suteikia galimybę plėsti miesto plotą. Šiuo metu taip didiname Maldyvų teritoriją. K. Olthuisas

„Dažnai žmonės sako: „Aš nesu kūrybingas.“ Tai nėra tiesa, – užtikrino C. Bärstadas. – Visi esame kūrybingi, tiesiog dalis mūsų klysta, kai suskumba matuotis kūrybingo žmogaus kaukę. Taip blokuojamas kiekvieno mūsų kūrybinis polėkis.

Turime rasti būdą įveikti baimę. Pirmas žingsnis – stebi gyvatę pro durų stiklą. Antras – atveri duris. Trečias – įeini į kambarį, kuriame yra gyvatė. Galiausiai gyvatė apvyniojama tau aplink kaklą.“

Anot C. Bärstado, viskas įmanoma, tačiau reikia eiti mažais žingsneliais, nes bėgant tiesiai į tikslą blokada tik sutvirtės.

„Skleisdami savo kūrybinį potencialą prisiminkite, kad pirmoji mintis nebūtinai yra gera. Reikia nusiteikti, kad iki tos vienos gerosios bus šimtai kitų minčių. Patarčiau sugalvotą idėją skleisti žmonėms, kuriems nestinga optimizmo. Tik antrame etape, kai idėjos kils lengvai ir atsiras noras jas įgyvendinti, galima keliauti pas skeptikus. Jei skeptiką aplankysite pirmame kūrybingumo išlaisvinimo etape, rizikuosite jį prarasti“, – mokė C. Bärstadas.

Apsižvalgykite

Olandas Koenas Olthuisas – puikus kūrybingumo pavyzdys. Architektas pasidalijo mintimis apie vandenynuose plūduriuojančius namus, salas ir net ištisus miestus.

„Esu kilęs iš Olandijos, visą savo gyvenimą aplink matau vandenį, – pasakojimą pradėjo K. Olthuisas. – Tapęs architektu nuolat stebėjausi, kaip gali būti, kad turime tiek vandens, bet nieko nedarome. Kuo ilgiau galvojau, tuo keistesnė man rodosi ši situacija. Svarsčiau, kad galime statyti namus ant vandens.“

Nuo 2002-ųjų, kai kartu su kolega Rolfu Petersu įkūrė įmonę „Waterstudio“, namus ant vandens planavusių statyti draugų darbai pranoko vizijas. „Dabar namas ant vandens atrodo paprastas projektas, šiuo metu projektuojame vandenyje plūduriuojančius miestus, – sakė K. Olthuisas. – Mūsų idėja nėra vien smagi – ji praktiška. Dauguma didžiųjų miestų, tokių kaip Londonas, Niujorkas, Tokijas, – prie vandens. Statybos vandenyje yra pigesnės (žemės kainos vandenyje žemesnės nei sausumoje), be to, jos suteikia galimybę plėsti miesto plotą. Šiuo metu taip didiname Maldyvų teritoriją.“

Architektas tiki, kad statybos vandenyje pasiteisins ne prasčiau nei anuomet sukurtas liftas.

„Kai pirmą kartą garsiai išdėsčiau savo idėjas, į galvą atėjo mintis: „Taip paprasta, kad net nerealu. Jei tai įmanoma, kodėl aš dar nemačiau miesto vandenyje?“ Dabar žinau, kad žmonės linkę save riboti. Neverta, juk geriausi projektai įgyvendinami išlaisvinus fantaziją“, – sakė K. Olthuisas.