Ilgai širdyje tūnojusi idėja ir laiku bei vietoje atsiradusi galimybė ją išbandyti mokyklos drauges Giedrę Kazlauskytę (25) ir Brigitą Kateilienę (25) suvedė verslui. Mažeikiuose gimusios ir užaugusios merginos nutarė, rodos, visai nedideliame mieste įkurti kino mėgėjų erdvę. Tad meno vadybos ir komunikacijos žinovės sujungė savo žinias, gebėjimus bei entuziazmą ir Mažeikiuose įsteigė kino teatrą, pelniusį miesto metų iniciatyvos vardą.

„Bendram verslui mus suvedė projektas, kurio tikslas buvo skatinti jaunimą kurti verslą regionuose. Per ribotą laiką reikėjo ne tik išplėtoti idėją, bet ir ją įgyvendinti. Visada įsivaizdavau, kad jei turėsiu savo verslą, tai bus tai, ką aš labai mėgstu. O mes su Brigita labai mėgstame kiną“, – idėjos kilmę atskleidžia G. Kazlauskytė.

Pradžioje viskas atrodė kiek paprasčiau, nei iš tiesų yra. Tačiau norime pasidžiaugti, kad kino pasaulis labai įdomus ir draugiškas, be to, daugybė žmonių mums labai padėjo konsultacijomis, patirtimi ir skatinimu nenuleisti rankų.

G. Kazlauskytė

„Kinas Mažeikiuose buvo seniai diskutuojama tema. Mat maždaug prieš dešimt metų paskutinis kino teatras čia buvo uždarytas. Dauguma miestiečių labai jo norėjo, tačiau nė vienas verslininkas neišdrįso tuo užsiimti. O mes ėmėme ir pabandėme“, – optimistiškai priduria jos draugė.

Kinas ugdo miestiečius

Mergina pasakoja, kad šiuo projektu jos vykdo kultūrinę, edukacinę bei socialinę misijas savo mieste. „Mes pristatome kuo daugiau intelektualaus Europos kino, atvežame į miestą Lietuvoje vykstančių festivalių programas, vykdome edukacines programas moksleiviams. Be to, labai norime mažeikiškius priartinti prie lietuviško kino kultūros, todėl stengiamės repertuare turėti kuo daugiau lietuviškų filmų“, – pasakoja B. Kateilienė.

„Mūsų kino teatras nėra standartinis. Mūsų patalpos yra antrame aukšte, salėje sėdima ant sėdmaišių. Į kino salę mes pažiūrėjome kiek netradiciškai, todėl save ir vadiname kino klubu, nes siekiame ne tik parodyti filmus ir užsidirbti“, – priduria G. Kazlauskytė.

Be iššūkių neapsiėjo

Kad Mažeikiuose įkurti kino teatrą nebuvo lengva, abi merginos sutaria vienareikšmiškai. „Pradžioje viskas atrodė kiek paprasčiau, nei iš tiesų yra. Tačiau norime pasidžiaugti, kad kino pasaulis labai įdomus ir draugiškas, be to, daugybė žmonių mums labai padėjo konsultacijomis, patirtimi ir skatinimu nenuleisti rankų. O susidūrėme su tikrai daug kliūčių – nuo patalpų suradimo ir pritaikymo pradžioje iki pat atidarymo, kai likus savaitei, mums pranešė, kad ekranas nebus pristatytas. Tiesa, iššūkių ir dabar nemažėja, tad dirbti tikrai nenuobodu. Ko mums mažiausiai trūko įkūrimo procese ir dabar – tai palaikymo. Tikrai daug žmonių labai džiaugiasi, sulaukiame nemažai pagyrų ir paskatinimo“, – džiaugiasi pašnekovė.

„Problemos ir sunkumai mus tik sustiprino. Nors dažnai atrodo, lyg vis dar bandytume šį teatrą įkurti. Net po atidarymo vyko daug kūrybinių procesų ir jie tęsiasi iki šiol. Jau pradžioje žinojome savo finansines galimybes, kurios nebuvo labai džiuginančios, bet su daugybės žmonių palaikymu ir pagalba mums pavyko susidėlioti išlaidas taip, kad atidarymo dieną sugebėtume jaustis padariusios viską, ką galėjome geriausia“, – kino teatro verslumo užkulisius atskleidžia B. Kateilienė ir sako, jog tokiu verslu su drauge nesiekiančios uždirbti ypatingo pelno. Tai daugiau idėjos įgyvendinimo džiaugsmas.

„Apskritai manau, kad kino verslas šalyje yra įmanomas. Tai rodo ir vis didėjantis kino teatrų skaičius. Taip pat sukuriama vis daugiau lietuviškų filmų, pelnančių net tarptautinį pripažinimą“, – apie kino situaciją šalyje svarsto G. Kazlauskytė. Jos kolegė patikslina: „Praėjusieji metai lietuviškam kinui buvo lyg triumfas, nes pristatyta labai daug puikių filmų, o šie metai neturėtų būti prastesni. Gal ir nelabai pastebimai, bet tai turėtų prisidėti ir prie mūsų kino teatro gerovės.“

Kinas – šeimos pramoga

„Pastebėjome, kad mėgstamiausias filmų žanras mūsų teatre – animacija, kurios pažiūrėti ateina šeimos. Mėgstamos ir komedijos. Bet mes stengiamės rodyti ir rimtesnį kiną, supažindinti mažeikiškius su europietišku ir kitų šalių kinu, parodyti, kad kinas yra ne tik puikus laisvalaikio leidimas, bet ir mokomoji, šviečiamoji priemonė. O tai mums labai svarbu“, – mažeikiškių kino stebėjimo įpročiais dalijasi G. Kazlauskytė.

„Todėl savo versle stengiamės vadovautis keliomis taisyklėmis: atsižvelgti į auditorijos norus, tačiau nepamiršti, kad ją galima kultūriškai puoselėti. Tikime, kad jaukumu, nuoširdumu ir gerais norais mažus trūkumus galime padaryti nepastebimus“, – viliasi B. Kateilienė.

Pirmas kadras