Vilnietė Vaiva Tylienė (52 m.), pati pasiekusi nemenkų profesinių aukštumų ir turėdama gausų įvairios patirties ir žinių pamatą, pagaliau atsidėjo tam, kas jai labiausiai patinka. Antrus metus jos įkurta įmonė „Tylaris NT“ organizuoja kaskart entuziastų būrius pritraukiančius smagius orientavimosi renginius „Fun Run“ įmonėms, per gimtadienius ar kitomis progomis. Šiuo metu jos rūpestis – kur judėti toliau: „Plėsti šią veiklą ir jau ieškoti pagalbininkų, ar ir toliau dirbti vienai ir daryti tik tiek, kiek noriu ir pajėgiu?“

Matematika patiko labiausiai, bet pasirinko tai, kas buvo prestižas

Daugiau nei prieš tris dešimtmečius baigusi vidurinę mokyklą Klaipėdoje, V. Tylienė dabar jau iš laiko perspektyvos svarsto, kad tuomet, kai teko svarstyti savo ateities planus, ji padariusi neapgalvotą, o padiktuotą iš šalies žingsnį. Nors buvo viena iš geriausių savo laidos mokinių, studijuoti pasirinko ne tai, kas jai ypač patiko, – matematiką, mat tais laikais į matematiką stojo tik patys paskutiniai ir perspektyvos jokios nebuvo, o tai, ką diktavo aplinkinių nuomonė, – tais sovietiniais laikais „prestižu“ vadintą mediciną.

Dešimt metų dirbo gydytoja be pašaukimo

Pašnekovė atvirai dėsto nuogą tiesą ir apie tai, kad sėkmingai baigusi medicinos mokslus Vilniaus universitete dešimt metų dirbo gydytoja terapeute ligoninėje ir, nors darbas sekėsi, ji, sako, vis labiau supratusi, kad tai nėra jos tikrasis pašaukimas. Ieškodama išeities ir trokšdama pokyčių, dalyvavo dviejuose darbo konkursuose – farmacijos bendrovės ir draudimo įmonės – į gydytojo eksperto vietą. „Tą pačią dieną gavusi abu teigiamus atsakymus naktį nemiegojau, o ryte nusprendžiau rinktis draudimą. Ir iki šiol manau, kad tai buvo vienas pačių geriausių mano gyvenimo sprendimų, nors tuo metu visomis sąlygomis, taip pat ir finansinėmis, toli gražu neprilygo farmacijos įmonės pasiūlymui. Visomis, išskyrus darbo įdomumą“, – patenkinta savo pasirinkimu pašnekovė.

Įtraukė finansų, vadybos ir technologijų pasaulis

Po dešimties metų gydytojos praktikos energinga moteris tapo tuo metu didžiausios draudimo bendrovės gydytoja eksperte, po to sekė naujas etapas banke – per dešimtmetį vadovavo verslo plėtros ir pardavimų skyriui banko gyvybės draudimo bei investicijų valdymo įmonėse. Ji vertina tuos metus kaip ypač įdomius, kai darbas teikė didžiulį malonumą ir galimybes realizuoti savo idėjas.

Lygiagrečiai su darbo pokyčiais V. Tylienė dar baigė verslo vadybos studijas Tarptautinio verslo mokykloje prie VU, o dar po kelerių metų – ir vadovų magistrantūros studijas Baltic Management Institute (BMI).

Sukūrus kojinių verslą, atsirado dar vienas – iš hobio

„Vis tik nuo studijų BMI laikų, – pasakoja pozityvia energija trykštanti moteris, – kirbėjo idėja apie nuosavą verslą. Viena ar su kolegomis parašiau ne vieną verslo planą, bet vis pritrūkdavo drąsos. Kol galų gale 2009 m. pasiryžau ir įkūriau didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonę („Silueta/Kokojinės“). Ji prekiauja moterims ypač reikalingomis prekėmis. Jas, beje, pirmiausia išbandau ir jų efektyvumu įsitikinu pati.“

O kitas mažas verslas, kurio Vaiva dar nedrįsta pavadinti tikru verslu, kuriasi šalia ir vis labiau įtraukia – „Fun Run“. Jį sumaniusi V. Tylienė pati organizuoja nuotaikingas orientavimosi varžybas automobiliais, dviračiais ar pėsčiomis po Vilnių ir jo apylinkes, o išskirtiniais atvejais – ir bet kurioje kitoje Lietuvos vietoje ar už jos ribų.

Orientacinėse varžybose galva dirbo geriau nei kojos

Apie naujo verslo užuomazgas V. Tylienė pasakoja, kad viskas susiklostė tarsi savaime. Nuo paauglystės ji aktyviai domėjosi orientaciniu sportu. „Malonumas kažko ieškoti ir pasitenkinimas atradus, matyt, yra mano kraujyje. Mane žavi ne bėgimas, o ieškojimas ir atradimas. Laimėti varžybose galva man visada padėdavo labiau negu kojos“, – šypsodamasi sako pašnekovė.

Iš laisvalaikio pramogos draugams

„Gal prieš dešimt ar daugiau metų susigalvojome pramogą su draugais – pasiimame kurio nors Lietuvos regiono turistinį žemėlapį, pasidomime, kokių ten yra įdomių vietų, susižymime punktus ir į visureigius susisodinę šeimynas darome draugiškas varžybas. Į jas vėliau įtraukdavome ir kitokių užduočių. Formatas vystėsi, tobulėjo ir tokio tipo pažintines orientacines varžybas draugams organizuodavau vis dažniau, jos tapo tradicija. O prieš pora metų, švęsdama savo jubiliejų, suorganizavau varžybas pėsčiomis po Vilnių. Matydama, kaip tokia pramoga jos dalyviams patinka, tada pirmą kartą pagalvojau – o juk man ir organizuoti be galo patinka, galėčiau tai daryti ir dažniau, ne tik draugams. Matyt, ta mintis materializavosi, nes kitą dieną sulaukiau vieno iš savo buvusių bendrakursių skambučio ir pirmojo „komercinio“ užsakymo. Po to jau susigalvojau prekių ženklą „Fun Run“ ir 2015 m. sezoną pasitikau pasiruošusi. Per vasarą suorganizavau keletą renginių, bet tai vis dar buvo laisvalaikio pramoga. Na, o šiais metais, nors jokios reklamos niekada niekur nedėjau, renginius jau vos spėju organizuoti. Maloniausia, kad naujus užsakymus gaunu iš tų, kurie iš pradžių patys dalyvavo ir liko patenkinti“, – savo sėkmės istoriją nuoširdžiai pasakoja V. Tylienė.

Kol kas, V. Tylienės nuomone, „Fun Run“ jai vis dar labiau hobis, kuriam nereikia ypatingų investicijų, ir suteikia daug malonumo tiek jai pačiai, tiek žaidimų dalyviams.

O stovinčiuosius ties nuosavo verslo starto linija ji ragina: „Darykite tai, kas jums labai patinka, ir anksčiau ar vėliau tai tikrai atsipirks.“