Per pastaruosius keliasdešimt metų Lietuvos švietimo sistemoje įvyko didelių pokyčių. Vienas jų – valstybinių darželių sumažėjimas. Į rinką užtikrintai skverbiasi privatus verslas. Kalbamės su 31 metų kauniete Rasa Tamašauskaite, 2010-ųjų spalį viename žaliausių Lietuvos laikinosios sostinės mikrorajonų Žaliakalnyje įkūrusia privatų vaikų darželį.

Įgyvendinta svajonė

Kauno technologijos universitete personalo vadybos bakalauro ir tarptautines vadybos magistro studijas baigusi R. Tamašauskaitė pasakoja, kad dar sėdėdama mokyklos suole svajojo turėti savo verslą, kuriame darbas teiktų malonumą. „Skaičiau biografines knygas apie sėkmingai dirbančius žmones, lankiausi seminaruose“, – pasakoja darželio steigėja.

Prieš įkurdama privatų vaikų darželį moteris dirbo baldų gamybos įmonės direktore. Besibaigiant vaiko auginimo atostogoms kartu su drauge ji įkūrė vaikų laisvalaikio centrą, kuriame buvo organizuojami ir gimtadieniai.

„Gimtadienių paslauga buvo paklausi, tačiau dieną klientų būdavo mažai. O man labiau rūpėjo darbas su vaikais dienos metu, ugdymas, įvairios pamokėlės – šios paslaugos nebuvo itin paklausios. Tada pradėjau domėtis darželio steigimu. Stebėjau lankytojus, bendraudavau su jais, kėliau klausimą, ar reikalingas privatus darželis Kaune. Poreikis buvo. Tada pasikalbėjome su kolege ir aš jai palikau vaikų laisvalaikio centrą, o pati įkūriau privatų vaikų darželį“, – pasakoja R. Tamašauskaitė ir pažymi, kad teko ilgai dėlioti visus „už“ ir „prieš“.

Gera komanda – raktas į verslo sėkmę

Darželio įkūrėja ir vadovė pasakoja, kad iš pradžių įkurtame darželyje dirbo ji ir dvi auklėtojos, o dabar – buhalterė, penkios auklėtojos (pavasarį ketinama priimti dar tris), ieškoma ūkvedžio (kiemo darbininko). „Aš daug dėmesio skyriau personalo atrankai. Darbuotojus į komandą rinkausi pagal sugebėjimus, asmenines savybes. Dabar pas mus vaikus prižiūri auklėtojos, turinčios pedagoginį išsilavinimą, nemažai laiko ir aš praleidžiu kartu. Visi kartu stengiamės sukurti kuo jaukesnę aplinką. Svarbu, kad vaikai jaustųsi saugiai, pasitikėtų mumis“, – pasakoja R. Tamašauskaitė.

Paklausta apie darbuotojų paiešką, moteris tęsia: „Pirmas darbuotojas susiradau parašiusi skelbimą internete. Atsirinkau tas, kurios atrodė geriausios: norėjo permainų, geresnių salygų vaikams, turėjo gerų idėjų. Dabar darbuotojus renkuosi ir pagal rekomendacijas. Man svarbu, kad jie tikrai žinotų, ko nori, ir pas mane ilgai dirbtų. Turiu tikslą ne pakeisti žmogų, kad jis dirbtų, kaip aš noriu, bet suteikti jam kūrybos laisvę ir galimybę realizuoti visas idėjas. Noriu, kad darbuotojai į darbą eitų ne tik dėl atlyginimo ir būtinybės išgyventi. Mes dirbame su vaikais – čia negali būti įtampos, pykčio ar kitų negerų emocijų. Stengiuosi, kad pas mus būtų gera ne tik vaikams, bet ir visai komandai. Jeigu auklėtojos jausis darbe gerai, tai ir vaikams bus geriau“, – įsitikinusi R. Tamašauskaitė.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje kartu su komanda ji aptaria padarytus darbus ir planuoja naujas užduotis.

Paslaugų kainos sumažėjo

Darželio įkūrėja pasakoja, kad imantis privataus darželio įkūrimo darbų teko įveikti ir sunkumų: „Pradžioje susidūriau su valstybinių institucijų nenoru padėti. Buvome pirmas privatus darželis Kaune. Teko ilgai įrodinėti, kad esame verti pasitikėjimo“, – sako R. Tamašauskaitė, Žaliakalnyje, Sukilėlių prospekte, privatų vaikų darželį įkūrusi per tris mėnesius.

Nors privačių darželių bumas Kaunui kol kas, atrodo, negresia, moteris atkreipia dėmesį į tai, kad dar prieš dvejus metus mieste nebuvo nė vieno privataus darželio, o dabar jų – jau keli (ikimokyklinukų grupes formuoja dar kelios mokyklėlės).

R. Tamašauskaitės įkurtą darželį, kaip ir visas tiek valstybines, tiek privačias įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ugdymo programas, pasiekia ikimokykliniam ugdymui skirtos valstybės lėšos, kitaip vadinamos vaiko krepšeliu. Paklausta, ar tai sumažino privataus darželio kainas, darželio vadovė sako: „Taip, dabar, kai visi darželinukai gali gauti krepšelius, palyginti su darželio veiklos pradžia, paslaugų kainos sumažėjo.“

Darželio veiklos pradžioje (jei vaikas darželį lankė 5 kartus per savaitę) tėvams tekdavo mokėti 1 100 litų, o dabar kaina sumažinta iki 880 litų. „Mes dirbame 7.30–18.30 val. Vaikučiai tris kartus maitinami (darželyje įrengta virtuvėlė, kurioje yra galimybė paruošti visaverčius pusryčius ir vakarienę, o vaikų pietumis rūpinasi netoliese esanti kavinė). Dieną vaikams vyksta įvairūs užsiėmimai, nuolaidos nėra taikomos“, – pasakoja darželio, kurį lanko nuo 2-ejų iki mokyklinio amžiaus vaikučiai, steigėja.

Investicijos dar neatsipirko

Viena sunkiausių užduočių – apskaičiuoti, kiek kainuos darželio įkūrimas. Pasak moters, dabar informacijos apie privačių darželių steigimą yra daugiau nei prieš penkerius metus. „Duodamas ir krepšelis, bet yra labai daug niuansų. Tą virtuvę sunku peprasti“, – atkreipia dėmesį R. Tamašauskaitė.

Kauno privataus darželio įkūrėja pasakoja, kad lėšos kuriant darželį buvo daug didesnės, negu manyta, kad prireiks, iš pradžių. „Investicijos buvo didelės ir dar neatsipirko. Lengviau galėsiu atsikvėpti, kai grąžinsiu kreditus“, – teigia R. Tamašauskaitė ir priduria, kad reikalavimai tokioms įstaigoms, palyginti su ankstesniais metais, švelnesni, bet išlaidos steigėjams dėl to beveik nesumažėjo.

Viena brangiausių investicijų, pasak darželio steigėjos, buvo ventiliacijos sistemos įrengimas, daug pinigų pareikalavo ir kiemo tvarkymas, kur įrengta visus saugumo reikalavimus atitinkanti moderni žaidimų aikštelė (visi darželio vidaus bei lauko įrenginiai yra tik iš ekologiškų sertifikuotų priemonių). „Reikėjo ir baldų, ir ugdymo priemonių, o darželio patalpas nuomojame“, – pasakoja R. Tamašauskaitė.

Efektyviai dirbti padeda planavimas

Darželio, kurio ugdymo programa sudaryta vadovaujantis lietuviška Vėrinėlio programa, pritaikant Valdorfo, Montesori programų elementus, paslaugos paklausa, anot vadovės, didelė. „Darželiu tėveliai labiausiai domėtis pradeda pavasarį ir prieš rugsėjį. Mažiausias susidomėjimas būna žiemą“, – sako R. Tamašauskaitė.

Pasak jos, įmonės vadovui dirbti efektyviai labiausiai padeda planavimas. „Mano darbo diena neturi trukmės. Daugiausia laiko atima bendravimas su darbuotojais, vaikų tėveliais, partneriais, – teigia moteris ir pažymi, kad darbe stresinių situacijų taip pat pasitaiko: – Jas įveikti padeda užsispyrimas, tikėjimas tuo, ką darai.“

O ketinantiems pradėti savo verslą R. Tamašauskaitė linki: „Niekada nepasiduokite ir nenuleiskite rankų!“