Franšizavimo sąvoka šių dienų sparčiai besivystančiame verslo pasaulyje minima vis dažniau – ne tik brandaus verslo, bet ir jaunimo aplinkoje, apie verslo steigimo galimybes svarstančių ar jau jas išbandančių jaunų žmonių pokalbiuose. Tačiau specialistai teigia, kad Baltijos šalyse šis terminas dar nėra plačiai žinomas ir juo labiau visiškai teisingai suprantamas. Kuo išsiskiria franšizavimas kaip verslo plėtros modelis ir kaip pasirinkti tinkamą franšizę, „BZN start“ skaitytojams pasakoja strateginės plėtros konsultacijų bendrovės „Advanced Advice“ franšizavimo projektų vadovė, knygų „Franšizės įsigijimas: greitkelis į verslo sėkmę“ ir „Franšizės davėjo verslas: pradžia“ bendraautorė Viktorija Malkina.

Kas yra franšizavimas?

Ekspertė pasakoja, kad sąvoka „franšizė“ kildinama iš prancūzų kalbos žodžio franchise, reiškiančio privilegiją. Šiuo žodžiu viduramžiais buvo vadinama privilegija verstis tam tikra veikla, kurią feodalai suteikdavo valstiečiams. Dažniausiai tai būdavo aludės, stipriųjų alkoholinių gėrimų varyklos, kailių dirbtuvės. Taip feodalai didino savo pajamas iš valstiečių bei plėtė savo įtakos ribas. Kartu buvo padėtas pamatas franšizavimui, kaip verslo modeliui, atsirasti. Šiuolaikiniame verslo pasaulyje franšizavimas taip pat siejamas su plėtra. Tiesa, visiškai kitokia ir kur kas spartesne bei modernesne. Kartais net ypač dideliame regione.

 

Atsižvelgiant į tai, kad naujų padalinių atidarymą finansuoja franšizės gavėjai, šis plėtros būdas yra ne toks rizikingas kaip nuosavų padalinių tinklo plėtra.

V. Malkina

 

Franšizavimas apibūdinamas kaip verslo organizavimo modelis, kai vienas subjektas už konkretų mokestį perduoda kitam subjektui teisę naudoti savo sukurtą verslo sistemą, sukauptą praktinę patirtį, žinias ir verslo skiriamuosius ženklus. „Kartais franšizavimas apibūdinamas kaip verslo tiražavimas arba net verslo klonavimas. Tai atspindi franšizavimo esmę ir pagrindinį tikslą – greitą, standartizuotą verslo plėtrą, atidarant visiškai vienodus padalinius, nesvarbu, kur geografiškai jie būtų“, – sako V. Malkina.

Verslo plėtra pagal franšizės modelį

Dažniausiai franšizės kuriamos jau egzistuojančių sėkmingų verslų pagrindu, kuriuos siekiama plėsti šalies arba užsienio rinkose. Pasak ekspertės, franšizavimas kaip plėtros modelis pasirenkamas dėl kelių priežasčių.

Franšizavimas leidžia atidaryti daug padalinių per santykinai trumpą laiką. Kapitalą padaliniui atidaryti skiria franšizės gavėjas. Sektoriuose, kuriuose franšizavimas kaip verslo modelis taikomas dažniausiai, padalinių atidarymas dažnai yra imlus kapitalui (pavyzdžiui, viešasis maitinimas, mažmeninė prekyba, viešbučiai), todėl franšizės gavėjo, kaip investicijų šaltinio, vaidmuo tampa itin svarbus. Be to, franšizės gavėjas taip pat paprastai perima didžiąją dalį su padalinio vietos ir patalpų paieška bei padalinio įrengimu susijusių darbų. „Kaip rodo stambiausių franšizės tinklų pavyzdžiai, plečiant verslą pagal franšizės modelį galima atidaryti net kelis padalinius per dieną. Pavyzdžiui, „Subway“ 2013 m. atidarė 2 460 padalinių ir, jeigu padalytume šį skaičių iš dienų skaičiaus per metus, gautume 6,7 padalinio per dieną“, – pasakoja V. Malkina.

„Plėtra pagal franšizės modelį leidžia sumažinti verslo plėtros riziką. Atsižvelgiant į tai, kad naujų padalinių atidarymą finansuoja franšizės gavėjai, šis plėtros būdas yra ne toks rizikingas kaip nuosavų padalinių tinklo plėtra. Be to, periodiniai mokesčiai, kuriuos franšizės gavėjai moka franšizės davėjui (dažniausiai tai procentinė franšizės gavėjo pajamų dalis), padaro franšizės davėją ne tokį pažeidžiamą įvairių cikliškų svyravimų kontekste“, – atskleidžia pašnekovė.

Franšizavimas sukuria prielaidas pasitraukti motyvuotiems žmonėms. Franšizės tinkle atskirus padalinius valdo franšizės gavėjai, t. y. verslo savininkai, o ne samdomi vadovai. Franšizės gavėjai turi tiesioginį ir nuolatinį suinteresuotumą verslo sėkme, todėl dažniausiai yra labai motyvuoti verslo vadovai. „Franšizės gavėjų motyvacija leidžia franšizės davėjui būti užtikrintam, kad kiekvienas padalinys yra ne tik tinkamai valdomas. Franšizės gavėjai, būdami tiesiogiai suinteresuoti verslo sėkme, daug aktyviau siūlo įvairias verslo tobulinimo iniciatyvas, pavyzdžiui, naujų produktų ar paslaugų idėjų, darbo našumo didinimo, veiksmingesnio rinkodaros priemonių naudojimo srityse“, – patirtimi dalijasi ekspertė.

Franšizės gavėjo sėkmę lemia išsami analizė

Norint steigti verslą pagal franšizės modelį, t. y. tapti franšizės gavėju, ypač svarbus etapas – franšizių atranka. Čia svarbu iš daugybės franšizių išsirinkti tinkamiausią. Turint pirminį sąrašą iš keleto, o gal ir didesnio skaičiaus dominančių franšizių svarbu nustatyti aiškius kriterijus ir pagal juos palyginti pasirinktas franšizes.

Ekspertė pataria atkreipti dėmesį į tokius aspektus kaip franšizės davėjo patirtis, franšizės įsigijimo sąlygos (mokesčiai, išskirtinių teritorinių teisių turėjimas ir pan.), veiklos vykdymo sąlygos (tiekimo galimybės ir apribojimai, rinkodaros organizavimo principai ir pan.), finansiniai būsimo verslo aspektai. Labai svarbu vertinti kiekvieną franšizę rinkos, kurioje planuojama pagal franšizės sutartį veikiančio verslo veikla, kontekste.

Vartotojas vertina galutinį produktą ar paslaugą, nesvarbu, ar jį teikia pagal franšizės sutartį veikiantis padalinys, ar ne. Jeigu produktas yra ypač populiarus vienoje rinkoje, tai jokiu būdu neleidžia daryti išvadų apie jo paklausą kitoje rinkoje. Todėl labai svarbu renkantis franšizę vertinti paklausą, konkurenciją, vartojimo pirmenybę ir kitus rinkos aplinkos aspektus konkrečios planuojamos aptarnauti rinkos kontekste. Anot V. Malkinos, tinkamai pasirinkta franšizė taps puikia verslo pradžia ir atvers dideles tolesnės plėtros galimybes.