Pirminis kriptovaliutos siūlymas (angl. ICO) yra naujai atrastas įmonių finansavimo instrumentas. Masiškai jis paplito būtent 2017 metais. „Pirmąjį 2017-ųjų pusmetį per ICO investuota daugiau nei per rizikos kapitalą iš viso, – sako rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas ir verslininkas Ilja Laursas. – Per pirmąjį ketvirtį į rizikos kapitalą investuota apie 236 mln., o apie 300 mln. surinkta iš ICO.“ Per metus nuo nulio ši industrija pasiekė tokį mastą, kuris pralenkė beveik 50 metų senumo industriją.

Vyksta kriptokapitalo sprogimas

Lietuva kol kas tokiais skaičiais pasigirti negali, pavyzdžiui, naujai pradėjęs veikti koinvesticijų fondas ketina investuoti per visus Lietuvos startuolius vos 11 mln. eurų. Šiuo metu visame pasaulyje kriptokapitalas patiria net ne infliaciją, o didįjį sprogimą. Keletas pagrindinių valiutų pasiekė jau kelių šimtų dolerių milijardų mastą, o infliacija vyksta toliau. Momentinis kapitalo susikūrimas prisideda prie didelio poreikio investuoti, nes visi supranta, kad tiek nesuvartosi. I. Laursas supranta tuos, kurie kriptovaliutas vertina kritiškai: „Kriptokapitalas tam tikra prasme yra „funny money“, nes pinigai nėra pagrįsti ekonomiškai, nei auksu, niekuo, o tik pasitikėjimu ir lūkesčiais. Tikimasi, kad skaitmeninei revoliucijai prireiks kitokių instrumentų nei klasikiniai pinigai.“

Kas geriau: „equity ICO“ ar „utility ICO“?

 

„Kompiuterinių žaidimų industrijoje vidinės valiutos naudojimas pateisinamas, bet kai fizinė parduotuvė, kuri ketina pardavinėti prekes, pradeda platinti „tokenus“, nes jie suteiks teisę į skustuvą kas savaitę, yra kreivas kelias.“

I. Laursas.

 

ICO galima išskirti į dvi grupes: nuosavybės teises garantuojančią valiutą (angl. equity ICO arba security ICO) ir įmonės platformoje naudojamą kriptovaliutą (angl. utility ICO). „Esminis jų skirtumas – „equity ICO“ investuojama į pačią įmonę, mainais už investicijas gaunamos akcijos, o per „utility ICO“ įmonės savininkai lieka tie patys, struktūra ir kapitalas nesikeičia, bet įmonė savo veiklai išleidžia vidinius būsimuosius pinigus (angl. token) ir juos iš anksto parduoda su pažadu, kad jeigu įmonė vystysis, „tokenai“ taps brangesni ir būtent tai parduodama investuotojui“, – aiškina I. Laursas.

Tam tikra prasme tai yra būdas apeiti dabartines reguliacijas, nes įmonės finansavimo ieško, bet dėl to, kad reguliacijos yra labai griežtos ir neliečia tiesioginės investicijos, atrandami aplinkkeliai, kurie, viena vertus, atlieka savo funkciją, bet, kita vertus, yra gana pritempti. Pašnekovo teigimu, tik labai mažam spektrui verslų, kad jie funkcionuotų, reikalingi „tokenai“: „Kompiuterinių žaidimų industrijoje vidinės valiutos naudojimas pateisinamas, bet kai fizinė parduotuvė, kuri ketina pardavinėti prekes, pradeda platinti „tokenus“, nes jie suteiks teisę į skustuvą kas savaitę, yra kreivas kelias.“

Trūkumai

Kadangi beveik visos valstybės turi reguliacijas ir neleidžia investuoti ICO būdu (Kinija „Bitcoin“ apskritai uždraudusi), alternatyva tapo „equity / security ICO“. Kol kas I. Laursas tai vadina filosofine technologine koncepcija: „Tokį modelį iš dalies galima vadinti utopiniu, bet jo esmė tokia, kad įmonė gali sukurti akcinį kapitalą, prilyginusi vieną „tokeną“ vienai akcijai. Jau šiandien egzistuoja infrastruktūros, pagrįstos „blockchain“ technologija kaip ir „Bitcoin“ ar „Ethereum“, palaikančios valiutines sistemas ir išmaniuosius sandorius. „Tokenai“ įkeliami į „blockchain“ tinklą, o juos išleidus atsiranda galimybė registruoti ne įmonių registrų centre, o įkelti „blockchain“ tinkle, kur saugoma informacija apie įmonių turimą „tokenų“ skaičių. Naujai registruojama įmonė neprivalo savo akcijų kapitalo registruoti bendrovių registre, o gali tiesiog išleisti tiek „tokenų“, kiek ketina leisti akcijų. „Tokenus“ įsigyti gali ir vienas, ir milijonas asmenų.

ICO demokratizuoja investavimo procesą

Kapitalo „tokenizacija“ yra būdas atsikratyti sunkių ir lėtų procesų bei pigiais ir patogiais instrumentais įgalinti tikrąjį minios finansavimą, kur mainais už akcijas surenkamas kapitalas, jį įmonės panaudoja pelnui gauti, o pelną grąžina „tokenų“ turėtojams per e. kanalus. I. Laursas šią sistemą palygina su garsiomis akcijų biržomis, tokiomis kaip „Nasdaq“ ar NYSE, tik tai veikia daug paprastesniais instrumentais ir sąnaudos yra keletą tūkstančių kartų mažesnės. Įprastos biržos prieinamos tik labai stambioms įmonėms, tad ICO būdas siūlo investavimo demokratizaciją, kai galima investuoti į įmonę turint 10, 50 ar 1 tūkst. eurų. Taip sukuriamos identiškos sąlygos ir mažam, ir dideliam investuotojui. Taip pat demokratizuojama ir kapitalo rinka, nes net ką tik susikūrusios įmonės jau sugeba surinkti dešimtis milijonų dolerių.

Perspektyvos Lietuvai itin šviesios

Lietuvos bankas yra priėmęs minios finansavimo įstatymą. Tai vienas iš žingsnių Lietuvoje įgalinti „tokenizaciją“. „Yra įmonių, kurios su „Bitcoin“ planais registruojasi Lietuvoje vien todėl, kad gauna pažangesnį reguliacinį režimą, – sako I. Laursas. – Taip jau atsitiko, kad prieš dvidešimt metų turėjome iš naujo kurti savo ekonomiką, tad, vaizdžiai pasakius, įsidiegėme naują operacinę sistemą, kai tuo metu didelės šalys, tokios kaip JAV, dirbo su senąja.“

Kadangi Lietuvos rinka maža, pritaikyti ją buvo lengviau. Lietuvoje žmonių koncentracija maža, gerai išvystyta infrastruktūra, greitas internetas, didelė profesionalų koncentracija. „Džiaugiamės Lietuvoje matydami koinvesticinį fondą, jis pirmasis teisingai sureguliuotas, kad skatintų inovacijas. ICO turi dešimčių milijardų dolerių potencialą. Galime pasiekti tokio masto sėkmę, jei tik laiku pasinaudosime galimybe. Ar esi valstybės tarnautojas, ar sprendimų priėmėjas, tai yra svarbu. Tai, kokio masto gali būti grąža, neduoda man ramybės“, – pabaigoje šypsodamasis sako „Nextury Ventures“ įkūrėjas.