Neseniai olandų įmonė „Factris“ įsigijo lietuvių finansinių technologijų startuolį „Debifo“, o kiti olandų investuotojai „Crosspring B.V.“ investavo į lietuvių įmonę „Neo Finance“, kuriai priklauso tarpusavio skolinimosi platforma „Paskolų klubas“. Olandams patinka užsienyje mokslus baigę jauni mūsų specialistai ir naujovėms atviras finansinio sektoriaus reguliuotojas Lietuvos bankas.

Olandų investicinė įmonė „Factris“ įsigijo 100 proc. lietuvių startuolio „Debifo“ akcijų. Jis užsiima sąskaitų faktūrų finansavimo sprendimais mažoms ir vidutinėms įmonėms. Beveik tuo pat metu tarpusavio skolinimosi paslaugų bendrovė „Neo Finance“, kuriai priklauso platforma „Paskolų klubas“, pritraukė 70 tūkst. eurų investicijų iš olandų investuotojo „Crosspring B.V.“ Šios olandų bendrovės įkūrėjas Maurice’as Beckandas Verwee (nuotr. kairėje) tapo „Neo Finance“ stebėtojų tarybos nariu. Jis pasakoja, kad su „Neo Finance“ komanda susipažino per startuoliams skirtą projektą „Soft-Landing“, kuriame „Crosspring B.V.“ dalyvauja kartu su lietuvių VšĮ „Startup Division“.

„Neo Finance“ ir kitos Europos finansinių technologijų įmonės savaitę svečiavosi mūsų biure Olandijoje. Per tą laiką mes svečius supažindinome su olandų finansinių technologijų verslo aplinka, surengėme mokymus įvairiomis verslo temomis. Artimiau susipažinę su ambicinga, iniciatyvia ir profesionalia „Neo Finance“ komanda bei jos veikla, įžvelgėme įdomią verslo galimybę. Mes esame investicijų bendrovė ir investuojame ne tik kapitalą, bet ir žinias. Todėl kartu su investicijomis įsiliejome ir į „Neo Finance“ stebėtojų tarybą“, – pasakoja M. B. Verwee.

Orientuojasi į finansinių technologijų įmones

Paklaustas, kodėl investicijoms pasirinko būtent lietuvių startuolį, „Crosspring B.V.“ įkūrėjas pabrėžia, kad jo vadovaujama bendrovė orientuojasi į finansinių technologijų įmones. Lietuvoje ši rinka jam patraukli dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl stiprios tokių įmonių įkūrėjų verslumo dvasios, o antra – todėl, kad šią rinką reguliuojančios institucijos yra atviros naujovėms. Finansinių technologijų įmonės turi galėti greitai išsiaiškinti su reguliuotoju, kas yra galima, o kas ne“, – sako M. B. Verwee.

Jis priduria, kad Lietuvos finansinių technologijų rinka yra gerai išsivysčiusi ir drąsiai priima iššūkius. Lietuvoje veikiančiuose startuoliuose olandas sutiko jaunas, nekantrias ir išalkusias specialistų komandas. „Dauguma darbuotojų yra studijavę užsienyje ir turi tarptautinės patirties bei supratimą, kad Lietuvos rinka yra maža, todėl tarptautinis augimas yra neišvengiamas. „Crosspring B.V.“ gali būti jų tramplinu į Vakarų Europos rinkas. Pavyzdžiui, mes taip pat padedame „Neo Finance“ bendrovei rasti daugiau klientų jų platformai“, – aiškina olandų investuotojas.

Darbuotojai panašūs

Pasiteiravus, ar regi kokių nors skirtumų tarp lietuvių ir olandų startuolių, M. B. Verwee pripažįsta, kad jų yra nedaug. „Be abejo, yra šiek tiek kultūrinių skirtumų, bet nedaug. Pastebime, kad jaunieji Europos technologijų įmonių įkūrėjai yra gana panašūs. Dauguma jų studijavo pagal „Erasmus“ programas užsienyje ir naudoja tuos pačius skaitmeninius, socialinių tinklų ir kitus įrankius. Jie mato Europą kaip rinką, kurią galima užkariauti konkuruojant ne su vietinėmis, bet su užsienio įmonėmis“, – palygina jis.

Nuo seno veikia plačiau

M. B. Verwee priduria, kad olandai nuo senų laikų fokusuojasi į tarptautinę rinką, nes turi palyginti mažą vietinę rinką. Kadangi tą patį daro ir kitų Europos šalių įmonės, konkurencija tarptautinėje rinkoje nuolat auga visose pramonės šakose. Be to, Olandijoje tapo lengviau įkurti bendroves. Taigi olandai jaučia aštrėjančią konkurenciją ir vietos rinkoje, tačiau tame galima įžvelgti galimybę didesniam kūrybingumui vystytis. „Mes esame atvira ekonomika, žinoma savo inovatyviomis bendrovėms, išvystyta infrastruktūra ir daugiakalbe darbo jėga“, – apibendrina investuotojas.

Linkėjimai startuoliams

Ir Lietuvos, ir visiems kitiems startuoliams „Crosspring B.V.“ įkūrėjas linki suburti stiprią darbuotojų komandą, greitai vertinti verslo prielaidas ir pristatyti paslaugas, patikrinti, kaip jos veikia namų rinkoje. „Kurdami verslo koncepciją, turėkite omenyje, kad didžiausia rinka yra už namų rinkos ribų, todėl nesiorientuokite į pirmųjų vartotojų pageidavimus. Taip pat gerai turėti mokytoją arba verslo angelą, kuris prideda vertės ir mato, ar yra tinkamų technologijų centrų, prie kurių jūs galėtumėte prisijungti. Kai išaugsite iš vietos rinkos, ieškokite skirtingų Europos startuolių iniciatyvų, tokių kaip projektas „Soft-Landing“.

Pagalba startuoliams

Projektą „Soft-Landing“ koordinuoja lietuvių VšĮ „Startup Division“. „Per organizuojamas rinkos pažinimo misijas visoje Europoje jau padėjome startuoliams pritraukti finansavimą, rasti potencialių investuotojų, suvedėme juos su pagrindiniais rinkos žaidėjais užsienio šalyse. Šiuo metu startuoliai gali registruotis į panašias misijas Berlyne (ateities mobilumo, nekilnojamojo turto srityje), Dubline (medicinos technologijų tema), Lisabonoje (išmaniųjų miestų ir švarios energijos tema), Olandijoje (finansinių technologijų tema), Paryžiuje“, – sako „Startup Division“ projektų vadovė Jurga Mečinskienė.

Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. Lietuvoje veikė apie 170 finansinių technologijų įmonių (2017 m. jų buvo 117). Dirbančiųjų šiame sektoriuje skaičius per metus padidėjo 700 – iki 2,6 tūkstančių. Net 70 proc. visų šalyje veikiančių finansinių technologijų įmonių yra įsteigtos Lietuvoje, kitų įmonių būstinės yra Europoje ir už jos ribų: Izraelyje, Singapūre ir Honkonge. Net 96 proc. Lietuvoje veikiančių finansinių technologijų bendrovių kaip savo tikslinę rinką mato Europą, be to, daugiau nei trečdalis orientuojasi į Aziją, ketvirtadalis – į JAV.