Kokia yra mokėjimų ateitis? Verslas ir vartotojai kasdien atranda vis patogesnių mokėjimo sprendimų. Apie tai „BZN start“ kalbasi su tarptautinės mokėjimų sistemos „Paysera“ produktų skyriaus vadovu Justu Noreika ir Lietuvos banko valdybos nariu Mariumi Jurgilu.

Kitokie mokėjimo būdai

Pasak J. Noreikos, mokėjimų rinka yra itin dinamiška, todėl nuolatos atsiranda vienokių ar kitokių nestandartinių, dar ne visiems įprastų mokėjimo būdų. Viena naujausių mokėjimo tendencijų – mokėjimai per žmogaus intelektą pamėgdžiojančius pokalbių robotus (angl. chatbot). Bendraujant su tokiu robotu įvairiose pokalbių ar susirašinėjimo platformose, galima inicijuoti mokėjimą“, – paaiškina J. Noreika. Viskas skamba paprastai. „Įsivaizduokite, kad susirašinėjate su draugu socialiniame tinkle ir norite pervesti jam tam tikrą pinigų sumą. Panaudojus specialius raktinius žodžius, prie jūsų pokalbio prisijungia robotas, kuris ir padeda atlikti pervedimą“, – dėsto tarptautinės mokėjimų sistemos „Paysera“ atstovas.

Kitas naujas būdas rinkoje – mokėjimo inicijavimo paslauga, leidžianti e. parduotuvėms įmokas surinkti pigiau, išvengiant didelių bankų mokesčių. Ši paslauga leidžia inicijuoti pervedimą iš pirkėjo sąskaitos jam tiesiogiai nesijungiant prie banko. Pirkėjas savo vienkartinius prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus pateikia mokėjimo paslaugų tarpininkui, o jis atlieka pervedimą ir apie tai informuoja e. parduotuvę. „Sąlygas atsirasti šiai naujovei sudarė Europos Parlamento priimta antra mokėjimo paslaugų direktyva PSD2“, – pasakoja J. Noreika. Mokėjimus gali vykdyti ne tik bankai, bet ir kiti paslaugų teikėjai. Bankai yra įpareigoti suteikti jiems leidimą tokius mokėjimus atlikti. „Ši mokėjimo inicijavimo paslauga sukurta siekiant pažaboti bankų monopoliją ir didelius mokesčius. Paslaugos naudojimo galimybės yra labai didelės, tačiau kol kas ji dažniausiai naudojama atsiskaitymui internetinėse parduotuvėse“, – sako pašnekovas.

Užteks telefono numerio

Tarptautinės mokėjimų sistemos „Paysera“ produktų skyriaus vadovas išskiria ir trečią mokėjimų rinkos naujovę – galimybę pervesti pinigus ne pagal IBAN sąskaitos numerį, bet pagal telefono numerį, kai jis susiejamas su turima banko sąskaita: „IBAN sąskaitos numerį sudaro nemažai simbolių, todėl žmonės jų neatsimena, tai apsunkina pervedimą daug negalvojant“, – pasakoja J. Noreika. Jo teigimu, būtent todėl vis daugiau paslaugų teikėjų leidžia naudoti telefono numerį kaip sąskaitos atpažinimo priemonę. „O ir savo mobiliojo telefono kontaktų knygelėje turime daug adresatų, todėl pervesti pinigus bet kuriam iš jų tampa daug paprasčiau“, – priduria specialistas.

Lietuvos banko valdybos narys M. Jurgilas (nuotr. dešinėje) įsitikinęs – esame ant permainų slenksčio: „Reikšmingų pokyčių atneš Lietuvoje atsirandantys momentiniai mokėjimai, kai pinigai įskaitomi per keletą sekundžių visą parą, įskaitant poilsio ir švenčių dienas. Mobiliuoju telefonu, net neturėdamas gavėjo (pavyzdžiui, turgaus pardavėjo) sąskaitos numerio, o tik mobiliojo telefono numerį, pirkėjas gali saugiai pervesti pinigus iš savo banko į pardavėjo banko sąskaitą. Ir tai įvyksta akimirksniu – pardavėjas gali paleisti pirkėją nuo kasos lygiai taip, kaip ir atsiskaitant grynaisiais ar mokėjimo kortele“, – situaciją nupasakoja M. Jurgilas. Tokiems mokėjimams taikomi tokie patys saugumo standartai kaip ir paprastiems bankiniams mokėjimais, todėl tai yra saugu.

M. Jurgilas priduria, kad Europoje jau gimsta bendra tokių pakaitinių identifikavimo priemonių (telefono numeris – vartotojui atpažinti) duomenų bazė, leisianti vartotojams atlikti ir tarptautinius momentinius mokėjimus, žinant tik gavėjo mobiliojo telefono numerį. „Momentiniams mokėjimams peržengus valstybių sienas, jie gali pakeisti dabar tvirtai įsišaknijusias mokėjimo kortelių schemas“, – netolimą ateitį prognozuoja Lietuvos banko valdybos narys.

Naudingi, jei sprendžia realias problemas

J. Noreika įsitikinęs, kad kiekvienas iš išvardytų mokėjimo sprendimų turi savo individualius pranašumus, tačiau populiarūs jie bus tik tuomet, jei išspręs realią ir tam tikrai žmonių grupei ramybės neduodančią problemą. „Mokėjimo rinkoje dažniausiai pasitaikančios problemos yra kaina, mokėjimo greitis ir patogumo stoka. Visi išvardyti nauji mokėjimo sprendimai vienaip ar kitaip šias problemas sprendžia“, – sako J. Noreika. Jis taip pat priduria, kad ateitis parodys, ar iš tiesų problemos buvo tokios kritinės, kad naujieji mokėjimo būdai taps masiškai naudojami.

M. Jurgilas neabejoja, kad nauji mokėjimo sprendimai yra naudingi jų vartotojams, taip pat ir verslams, nes tai didina pasirinkimo galimybes ir konkurenciją, tad kainos ilgainiui krinta.

Viskas telefono ekrane?

 

„Prekybininkai neskuba diegtis mobiliųjų mokėjimų sprendimų, nes nėra pakankamai pirkėjų, kurie tuo naudotųsi.“

J. Noreika.

 

Nors jau kelerius metus prognozuojama, kad mobilieji mokėjimai taps patys populiariausi, tačiau visuotinio sprendimo Lietuvoje dar nėra. „Lietuvoje mokėjimai telefonais mažmeninės prekybos vietose jau skinasi kelią, pavieniai startuoliai kuria savo produktus, kai kurie bankai siūlo savo „uždarus“ sprendimus, tačiau visuotinio sprendimo Lietuvoje dar neturime“, – dėsto M. Jurgilas.

Panašios nuomonės ir tarptautinės mokėjimų sistemos „Paysera“ produktų vadovas. „Prekybininkai neskuba diegtis mobiliųjų mokėjimų sprendimų, nes nėra pakankamai pirkėjų, kurie tuo naudotųsi. Pirkėjai savo ruožtu nekeičia savo mokėjimo įpročių, nes nėra pakankamai prekybos vietų, kuriose galima atsiskaityti mobiliuoju įrenginiu“, – šiek tiek paradoksalią situaciją apibūdina J. Noreika.

Vis dėlto Lietuvos banko valdybos narys M. Jurgilas prognozuoja, kad internetinių atsiskaitymų mobiliaisiais telefonais skaičius bendrame mokėjimų kontekste kasmet sparčiai augs: „Nors Lietuvoje kol kas tikslių skaičių neturime, tačiau pažangiose Europos valstybėse šis rodiklis jau perkopė 25 procentus.“