Kokios baudos skiriamos vadovui?

Vadovui skiriamas baudos būna nuo kelių iki šimtų tūkstančių eurų. Mano žiniomis, didžiausia iki šiol asmeniškai vadovui skirta bauda – 500 tūkst. eurų (skyrė Lietuvos bankas).

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame buvo padidinta maksimali administracinė galima bauda iki 6 tūkst. eurų. Svarbu pabrėžti, kad baudas vadovui gali skirti daugiau nei 100 Lietuvos valstybinių institucijų ir dažnai net neatsižvelgiama, kas atliko veiksmą, užtraukusį baudą.

Kaip galima išvengti baudų? Klausimas, į kurį nėra teisingo atsakymo. Bendrovės turi vidinius teisininkus, samdo advokatų kontoras, bet vis tiek susiduria su situacijomis, kai vadovui skiriamos baudos. Dažnai vadovai net nežino, kad už tam tikrų pareigų neatlikimą bauda skiriama asmeniškai, o ne įmonei. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija skiria baudas už ne laiku sumokėtą PVM, Konkurencijos taryba gali kreiptis į teismą dėl vadovo apribojimo eiti vadovaujamas pareigas ir prašyti skirti baudą iki 14 481 euro, taip pat mano pirmiau minėtas Lietuvos banko atvejis.

Taigi stebuklingo recepto, kaip būtų galima išvengti baudos, nėra, tačiau šiuos nuostolius galima drausti vadovų civilinės atsakomybės draudimu, kuris dengia vadovui paskirtas administracines ir civilines baudas.

Keletas pavyzdžių iš Administracinių nusižengimų kodekso, kur numatyta atsakomybė už:
• asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus;
• Elektroninių ryšių įstatyme nustatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimus;
• nelegalų darbą (skirtumas nuo anksčiau galiojusios tvarkos, kad dabar atsakomybė nėra siejama su nelegaliai dirbančių asmenų skaičiumi);
• darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus (į tai vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį, nes, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, įmonėms atsirado naujų pareigų, už kurių nevykdymą gali būti baudžiami vadovai);
• neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo nenušalinimą nuo darbo;
• darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus;
• apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimus (anksčiau buvo baudžiama tik už vėlavimą sumokėti GPM);
• kreditorių teisių pažeidimus (pavyzdžiui, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui);
• mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus;
• daiktų grąžinimo ir keitimo reikalavimų pažeidimus;
• Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pareigų pažeidimus.