Jungtinės veiklos sutartis dirbant su individualia veikla pagal pažymą?

Fizinis asmuo, turintis teisės aktų nustatyta tvarka išduotą individualios veiklos pažymą, yra savarankiškas ūkio subjektas, galintis užsiimti tam tikrų rūšių ūkine komercine veikla. Kai tokie fiziniai asmenys yra keli, jie gali bendradarbiauti tarpusavyje ir kartu vykdyti konkrečią veiklą, įgyvendinti konkretų projektą. Tokio pobūdžio bendradarbiavimui įforminti yra tinkama jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kurios pagrindinės sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 – 6.982 straipsnių nuostatomis. Kaip nurodyta kodekso 6.969 str. 1 dalyje, jungtinės veiklos sutartimi du ar daugiau partnerių, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

Atkreiptinas dėmesys, kad jungtinės veiklos sutartis privalo būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jei nesilaikoma reikalavimo dėl sutarties formos, sutartis tampa negaliojanti. Pagal jungtinės veiklos sutartį partneriai į bendrą veiklą turi įnešti įnašus – pinigus, kitokį turtą, profesines ir kitas žinias, įgūdžius, dalykinę reputaciją ir dalykinius ryšius. Bendros veiklos vykdymas partneriams kooperuojant savo turtą ir jėgas sudaro sąlygas atsirasti bendrai partnerių nuosavybei (bendros veiklos produkcija, vaisiai ir pajamos partneriams priklauso dalimis, proporcingomis partnerių į bendrą veiklą įneštų įnašų dydžiui), bendriems reikalams (bendrų reikalų tvarkymą partneriai pasiskirsto jungtinės veiklos sutartyje), bendroms išlaidoms ir nuostoliams ar pelnui (išlaidų, nuostolių ir pelno pasiskirstymą partneriai aptaria jungtinės veiklos sutartyje). Sudarant jungtinės veiklos sutartį reikėtų pažymėti, ar sutartis yra neterminuota, jei to negalima nustatyti pagal kitas sutarties sąlygas. Kaip nurodyta kodekso 6.979 str. 1 dalyje, partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties, turi apie tai pranešti kitiems partneriams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.