Ar notariškai tvirtinama jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis?

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra nurodyta, kad raštu sudaromi sandoriai yra skirtomi į sudaromus paprasta rašytine forma ir sudaromus notarine forma. Notarinei sandorių formai reglamentuoti skirtas CK 1.74 straipsnis, kurio šiuo metu galiojančioje redakcijoje yra nurodyta, kad notarine forma turi būti sudaromi:

1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;
2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);
3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
Tai yra atvejai, kai sudaromi sandoriai privalo būti notarinės formos, priešingu atveju yra negaliojantys. Tuo tarpu CK 1.77 str. 2 dalyje įtvirtinta teisė sudaryti notarine forma ir tuos sandorius, kuriems sudaryti įstatymai nustato paprastą rašytinę formą.
Jungtinės veiklos sutarties formai keliami reikalavimai yra dvejopi – paprasta rašytinė forma arba griežtesnė notarinė forma. Kaip nurodyta CK 6.969 str. 4 dalyje, notarinės formos jungtinės veiklos sutartis sudaroma įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata nukreipia į kitus teisės aktus, kuriuose yra išsprendžiamas klausimas dėl jungtinės veiklos sutarties, susijusios su tam tikro įstatymo reguliavimo sritimi, formos. Pavyzdžiui, jungtinės veiklos sutartimi fiziniai asmenys gali įsteigti ūkinę bendriją, kurios steigimą reglamentuojančiame Ūkinių bendrijų įstatyme yra nustatyta pareiga sudaryti notarinės formos jungtinės veiklos sutartį (3 str. 1 d.). Pavyzdžiui, Ūkininko ūkio įstatymas numato galimybę ūkininkui sudaryti jungtinės veiklos sutartis su kitais asmenimis, tačiau įstatyme nieko nepasakyta apie tokių sutarčių formą, dėl ko, kartu vertinant CK 1.74 str. 3 d. ir 6.969 str. 4 d., darytina išvada, jog ūkininkas gali sudaryti paprastos rašytinės formos jungtinės veiklos sutartis.

Dėl privalomos jungtinės veiklos sutarties notarinės formos savo praktikoje yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nors pagal jungtinės veiklos sutartį partnerio įnašu į bendrą veiklą gali būti nekilnojamasis daiktas, CK tiesiogiai nenustatyta reikalavimo sudaryti jungtinės veiklos sutartį notarine forma šiuo pagrindu. Tačiau Teismas yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, sprendžiant dėl sandorio notarinės formos, būtina nustatyti sutarties sąlygų dėl partnerių įnašų teisinio režimo tikrąjį turinį, t. y. ar sudarius sutartį įvyko daiktinių teisių į įnašu esantį nekilnojamąjį daiktą perleidimo, daiktinių teisių ar nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoris arba kitoks sandoris, kuriam notarinę formą nustato konkreti CK norma.