Ar gyventojo sutuoktinė gali neatlygintinai padėti sutuoktiniui vykdyti individualią veiklą?

Atsakydami į klausimą paaiškiname, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085; 2011, Nr.153-7206; toliau – GPMĮ) apibrėžtos dvi iš esmės skirtingos gyventojo vykdomos veiklos – tai darbo veikla, kuri vykdoma darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, ir individuali veikla.
GPMĮ 2 str. 31 dalyje nurodyta, kad darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.
Pagal GPMĮ 2 str. 7 dalį individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Gyventojas individualia veikla (išskyrus tas veiklas, kuriomis, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais galima verstis tik įregistravus juridinį vienetą) gali verstis įsigijęs verslo liudijimą ar turėdamas individualios veiklos pažymą.
Vadinasi, jeigu gyventoja norėtų padėti sutuoktiniui vykdyti individualią veiklą, sutuoktinis sutuoktinę turėtų įdarbinti pagal darbo sutartį.
Kitu atveju, jei darbo sutartis tarp sutuoktinių nebūtų sudaryta, sutuoktinė galėtų įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą bei su sutuoktiniu (jau įregistravusiu individualią veiklą) sudaryti jungtinės veiklos sutartį (sutarčių sudarymo tvarką reglamentuoja Civilinis Kodeksas). Su jungtine veikla susijusios išlaidos ir nuostoliai partneriams būtų paskirstomi jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka, o pelnas (pajamos) – proporcingai kiekvieno iš partnerių indėlio į bendrą veiklą vertei, jei ko kita nenustatytų jungtinės veiklos sutartis.