Tarpininkavimo sutartis
2014.09.01
Viena įmonė pasiūlė padirbėti pas juos parodų metu užsienyje (Prancūzijoje). Dabar darbas nusimato rugsėjo pabaigoje ir tęsis iki spalio galo. Po to pertrauka iki kovo mėnesio ir tada parodos kas mėnesį.
Sutarėme dėl užmokesčio t.y pasakiau kokio atlygio noriu už dieną ir taip galima paskaičiuoti kiek uždirbsiu padauginus iš dienų skaičiaus, kadangi vieną kartą išvykimas gali būti ilgesniam laikui kitą kartą trumpesniam. Taip pat sutarėme kad įmonė nuperka skrydžio bilietus, užsako viešbutį ir pan.
Pagalvojome apie tarpininkavimo sutartį, sakykite ar šiuo atveju ji būtų tinkama? Kokie man iš to pliusai, ar daugiau minusų? Taip pat domina, kokia sutartis be tarpininkavimo, ar civilinė būtų tinkama. Ar tik standartinė darbo sutartis čia galima? Labai dėkoju už atsakymą.
Į klausimą atsakė:
Kad atsakyti turite tapti ekspertu. Jei esate patvirtintas ekspertas, turite prisijungti.
Ekspertai
Eglė Paulauskytė
Advokatė / Advokatės Dianos Višinskienės kontora
Tapk ekspertu
Esi savo srities žinovas, turi patirties? Tuomet pasidalink savo žiniomis su kitais verslo atstovais ir padėk jiems auginti savo verslą. Prisijunk prie „bzn start” bendruomenės!
Advokatė / Advokatės Dianos Višinskienės kontora
Publikavimo data: 2014-09-01 19:25
Šiuo atveju teisiniai santykiai gali būti įforminami darbo sutartimi ar paslaugų teikimo sutartimi. Dėl darbo sutarties sudarymo. Darbo sutartis galėtų...
Publikavimo data: 2014-09-01 19:25
Šiuo atveju teisiniai santykiai gali būti įforminami darbo sutartimi ar paslaugų teikimo sutartimi.
Dėl darbo sutarties sudarymo.
Darbo sutartis galėtų būti formuluojama dviem būdais:
1) Darbo sutartyje numatant, kad darbuotojo darbo vieta nustatoma Prancūzijoje. Tokiu atveju darbo sutartyje gali būti numatyta, kad darbo sutarčiai taikoma Prancūzijos arba Lietuvos teisė. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei bus numatyta, kad taikytinos Lietuvos teisės normos, taip pat privalomai turės būti taikomos ir imperatyvios Prancūzijos teisės normos. Imperatyviomis normomis laikomos normos, susijusios su: a) maksimaliu darbo ir minimaliu poilsio laiku; b) minimalių mokamų metinių atostogų trukme; c) minimaliu darbo užmokesčiu, įskaitant apmokėjimą už viršvalandinį darbą; d) dėl laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojų darbo sąlygų; e) dėl darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygų; f) dėl jaunų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių moterų apsaugos darbe; g) draudžiančios diskriminaciją darbe. Taigi, darbuotojo darbo vietą nustatant Prancūzijoje, be kitų imperatyvių sąlygų įgyvendinimo, darbuotojui turėtų būti mokamas užmokestis, kuris nebūtų mažesnis už Prancūzijoje numatytą minimalųjį atlyginimą;
2) Darbo sutartyje numatant, kad darbuotojo darbo vieta nustatoma Lietuvoje. Tokiu atveju, darbuotojo funkcijų atlikimas Prancūzijoje laikomas komandiruote ir darbuotojui be atlyginimo turi būti mokami dienpinigiai bei kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Dienpinigių ir gyvenamųjų ploto nuomos normos vykstantiems į užsienio komandiruotes numato, kad vykstant į Prancūziją yra nustatoma 57 € dydžio norma per dieną.
Kokios nuostatos, susijusios su darbuotojo darbo vieta, turėtų būti numatytos darbo sutartyje, priklauso nuo darbuotojo ir darbdavio susitarimo. Kuris variantas yra naudingesnis kiekvienai iš darbo teisinių santykių šalių priklauso nuo konkrečios situacijos faktinių aplinkybių (gali būti vertinamas užsienio šalyje numatytas minimalus darbo užmokestis, dienpinigių norma, darbo funkcijų atlikimo užsienio šalyje laikotarpis, vykimo dažnumas ir kt.).
Dėl paslaugų teikimo sutarties. Fizinis asmuo gali teikti paslaugas, jei jis vykdo individualią veiklą, kuri gali būti vykdoma pagal verslo liudijimą arba pagal individualios veiklos pažymą. Jei asmeniui išduotas verslo liudijimas, kuriame nurodyta neribota veiklos teritorija, ar jis dirba pagal pažymą, kurioje nurodyta, kad asmuo paslaugas teikia Lietuvoje ir užsienio valstybėje, asmuo turi teisę vykdyti veiklą užsienio valstybėje.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 7 d. sutarties „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“ 14 punktu, pajamos apmokestinamos Prancūzijoje, jei asmuo veiklą ten vykdo (ištisai ar su pertraukomis) daugiau nei 183 dienas per metus. Jei veikla bus vykdoma trumpiau, asmuo pajamų mokestį mokės Lietuvoje.
2004 m. balandžio 29 d Europos Parlamento ir tarybos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Taigi, socialinio draudimo įmokos mokamos tik vienoje valstybėje. To paties reglamento 12 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, kuris paprastai vykdo veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo valstybėje narėje ir kuris vyksta dirbti panašios veiklos į kitą valstybę narę, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokios veiklos trukmė neviršija 24 mėnesių. Taigi, jeigu darbuotojas veiklą Prancūzijoje vykdys ne ilgiau nei 24 mėnesius, socialinio draudimo mokesčiai bus mokami Lietuvoje.
Atskirai pažymėtina, kad jei įmonė darbuotojui perka skrydžio bilietus, apmoka viešbutį bei kitas išlaidas, tuomet tai laikoma darbuotojo gauta nauda ir nuo gautą naudą sudarančių sumų turėtų būti mokami mokesčiai.
Pažymėtina, kad šioje konsultacijoje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio, todėl dėl kiekvieno individualaus atvejo ir išsamios konsultacijos patartina kreiptis į teisininkus.