Dėl pramoginio dažasvydžio įkūrimo

Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad konkrečios juridinės formos pasirinkimas priklauso nuo Jūsų siekiamų tikslų.

Viešoji įstaiga – tai pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, galintis būti paramos gavėju, kurio tikslas yra tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Steigiant viešąją įstaigą, nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui, kai tuo tarpu uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Tačiau viešajai įstaigai neleidžiama: 1) gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose; 2) neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį; 3) skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens; 4) užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas numato, kad pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, ir kad pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti.

Tuo tarpu mažoji bendrija – tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Steigiant mažąją bendriją nėra nustatytas minimalus kapitalo dydis. Mažosios bendrijos steigėjai steigimo sutartyje, o kai mažąją bendriją steigia vienas asmuo – steigimo akte, ar ją įsteigus – jos veiklos metu, savo nuožiūra gali apsispręsti dėl į mažąją bendriją įnešamų įnašų. Į mažąją bendriją gali būti įnešami tiek piniginiai, tiek nepiniginiai įnašai. Įnašu negali būti darbai ir paslaugos. Atkreiptinas dėmesys, kad mažosios bendrijos nariai negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, tačiau mažosios bendrijos narys turi teisę gauti avansu išmokamą pelną iš mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams, bei mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. Mažosios bendrijos, kurios vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, jeigu mažosios bendrijos narys ar jo šeimos nariai nevaldo kitų įmonių. Atkreipiamas dėmesys, kuo nuo 2014 m. sausio 1 d. mažųjų bendrijų apmokestinimo srityje numatyti pakeitimai.

Be to, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teisės aktai nedraudžia vykdyti Jūsų planuojamos veiklos, neįregistravus juridinio asmens.

Minint regioninius parkus reikia pažymėti, jog tai yra saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Asmenys, gyvenantys saugomose teritorijose, gali versti veikla, neprieštaraujančia saugomos teritorijos steigimo tikslams. Tačiau saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose teritorijoms nustatytų, bei nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 136.7 p., pagal bendruosius apribojimus visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos.