Ar projektavimo darbai parduodami į užsienį privalo būti apmokestinami PVM?

Atsakyme į 1 klausimą paaiškinta, kad fiziniam asmeniui prievolė registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM atsiranda, kai jo bendras atlygis už šalies teritorijoje patiektas PVM apmokestinamas prekes ir (arba) suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas per paskutinius 12 mėnesių viršija 155 000 Lt ribą. Kadangi skaičiuojant 155 000 Lt atlygio sumą atsižvelgiama į atlygį tik už šalies teritorijoje suteiktas paslaugas, todėl svarbu nustatyti paslaugų teikimo vietą.

Paslaugų teikimo vietai nustatyti taikomos PVM įstatymo 13 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta pagrindinė teikiamų paslaugų vietos nustatymo taisyklė. Pagal šią taisyklę paslaugos, teikiamos apmokestinamajam asmeniui, laikomos suteiktomis toje valstybėje, kur įsikūręs paslaugų pirkėjas (apmokestinamasis asmuo). Kai paslaugos teikiamos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, paslaugų vieta nustatoma pagal paslaugų teikėjo įsikūrimo vietą.

Tačiau tam tikrų paslaugų suteikimo vietai nustatyti taikomos specialios paslaugų vietos nustatymo taisyklės. Taip pagal PVM įstatymo 13 str. 4 dalies nuostatas paslaugos, susijusios su nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais, laikomos suteiktomis toje valstybėje, kurioje nekilnojamieji daiktai yra ar bus pastatyti.

Konkretaus nekilnojamojo turto projektavimo paslaugos priskiriamos prie paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu.
Vadinasi, jeigu teikiamos konkretaus nekilnojamojo turto, kuris yra ar bus pastatytas užsienio valstybėje, projektavimo paslaugos, jų suteikimo vieta nėra šalies teritorija (paslaugos laikomos suteiktos užsienio valstybėje) ir fiziniam asmeniui dėl tokių paslaugų teikimo PVM prievolių Lietuvoje neatsiranda. Tačiau fizinis asmuo turėtų pasidomėti dėl PVM prievolių užsienio valstybėje. Jeigu teikiamos konkretaus nekilnojamojo turto, kuris yra ar bus pastatytas Lietuvoje, projektavimo paslaugos, jų suteikimo vieta yra šalies teritorija ir atlygis už tokias paslaugas įsiskaičiuoja į 155 000 Lt ribą, kurią viršijus fizinis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM.

Tokiu atveju, jeigu teikiant projektavimo paslaugas nežinoma, kur nekilnojamasis daiktas yra ar bus pastatytas (pvz., sukuriamas nekilnojamojo turto tipinis projektas ir pan.), tai paslaugų teikimo vietai nustatyti taikoma pagrindinė taisyklė, t. y. tokių paslaugų apmokestinimas priklauso nuo pirkėjo statuso (nuo aplinkybės, ar pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo, ar ne) bei nuo to, kur šių paslaugų teikėjas ir pirkėjas yra įsikūrę. Taigi, jeigu tokios projektavimo paslaugos teikiamos užsienio apmokestinamajam asmeniui, jų suteikimo vieta persikelia į pirkėjo valstybę ir atlygis iš tokių paslaugų teikimo netraukiamas skaičiuojant 155 000 Lt ribą. Jeigu tokios projektavimo paslaugos teikiamos bet kurios šalies neapmokestinamajam asmeniui arba Lietuvos apmokestinamajam asmeniui, jos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje ir gautas (gautinas) atlygis už tokias paslaugas įsiskaičiuoja į 155 000 Lt ribą, kurią viršijus fizinis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM.

Dėl individualios veiklos.
Nekilnojamojo turto projektavimo veiklą gyventojas gali savarankiškai vykdyti, įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą (verslo liudijimo šiai veiklai įsigyti nėra galimybės).
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatas individuali veikla pagal pažymą laikoma įregistruota, kai gyventojas savo gyvenamosios vietos Valstybinei mokesčių inspekcijai ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną pateikia Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą formą REG812, kurią užpildyti ir pateikti patogiausia bei greičiausia yra prisijungus prie e. VMI portalo, autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI.

Pagal GPMĮ 2 str. 35 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto projektavimo veikla priskiriama laisvųjų profesijų veiklai, todėl gautos (uždirbtos) šios veiklos pajamos būtų apmokestinamos pajamų mokesčiu, taikant GPMĮ 6 str. 1 dalyje nustatytą 15 proc. mokesčio tarifą.
Pajamų mokestis skaičiuojamas nuo apmokestinamųjų pajamų, t. y. nuo skirtumo, apskaičiuoto iš gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų atėmus GPMĮ 18 straipsnyje nustatytus leidžiamus atskaitymus, t. y. su pajamų gavimu (uždirbimu) susijusias veiklai vykdyti faktiškai patirtas išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais. Pagal GPMĮ 18 str.     12 dalies nuostatas, gyventojas gali pasirinkti (išskyrus atvejus, kai individualios veiklos pajamos gaunamos iš darbdavio) leidžiamais atskaitymais laikyti išlaidų sumą, lygią 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų (šiuo atveju turėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus nereikalaujama).

Per kalendorinius metus gautos (uždirbtos) individualios veiklos pajamos mokesčių administratoriui deklaruojamos GPMĮ nustatyta tvarka Metinėje pajamų deklaracijoje – GPM308 formoje, kuri pateikiama kalendoriniams metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., iki šios datos taip pat sumokamas GPM308 formoje apskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis. GPM308 formą reikėtų pateikti ir tuo atveju, jeigu gyventojas negautų pajamų iš įregistruotos individualios veiklos.

Pažymime, kad nuo individualios veiklos pajamų reikia mokėti 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) ir 28,5 proc. valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas. PSD ir VSD įmokos skaičiuojamos nuo 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) sumos. Informaciją apie PSD bei VSD įmokas ir mokėjimo tvarką teikia SODRA.

Išsamią informaciją apie individualios veikos įregistravimą, apskaitos dokumentų naudojimą bei kitas mokestines prievoles galite rasti interneto svetainėje www.vmi.lt.