Sporto trenerių darbas pagal IV pažymą.

Pajamoms iš individualios veiklos priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo, vykdydamas atitinkamos rūšies individualią veiklą (įskaitant šios veiklos pajamas, gautas ne pinigais), t. y. joms priskiriamos pajamos, kurios gaunamos iš prekių pardavimo, paslaugų teikimo, pagamintos produkcijos realizavimo ir panašiai. Individualią veiklą pagal pažymą vykdantis fizinis asmuo, gavęs pajamas, jas turi fiksuoti apskaitos dokumentu (pagal buhalterinės apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 18-785)), taip pat nuo gautų pajamų mokėti nustatytus mokesčius.

Gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo skirtumo, kuris gaunamas iš gautų pajamų atėmus leidžiamuosius atsiskaitymus. Leidžiami atskaitymai – tai įprastinės ir būtinos individualiai veiklai vykdyti patirtos išlaidos, susijusios su pajamų gavimu (uždirbimu) tą mokestinį laikotarpį, jais laikomos ir veikloje naudojamo turto eksploatavimo, remonto, nuomos išlaidos, Išlaidos (leidžiamais atskaitymai) turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta alternatyvi gyventojo individualios veiklos pajamoms tenkančių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka: individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų sumos. Atimant minėtą, leidžiamais atskaitymais laikomą, sumą nėra reikalaujama faktines išlaidas pagrįsti atitinkamais dokumentais. Gyventojas, pasirinkęs leidžiamais atskaitymais laikyti 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, neprivalo pildyti pajamų – išlaidų žurnalo skilčių, susijusių su išlaidomis, be to neprivalo saugoti apskaitos dokumentų, kuriais pagrindžiamos išlaidos. Kiti individualios veiklos vykdytojai privalo saugoti apskaitos dokumentus ir pajamų – išlaidų žurnalus ne mažiau kaip 10 metų.

Taigi turite paskaičiuoti kokia išlaidų atskaitymo forma jums finansiškai naudingesnė, ar leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, ar kaupti dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas.

Pažymėtina, jog pagal anksčiau nurodytas taisykles, gyventojas, besiverčiantis individualia veikla privalo išrašyti, išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams vieną iš toliau nurodytų apskaitos dokumentų: prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą; sąskaitą faktūrą; PVM sąskaitą faktūrą arba kitą vietoj jos pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 35-1271) naudojamą apskaitos dokumentą: kasos aparato kvitą. Kadangi individuali veikla ir yra būtent tokia veikla, kurią asmuo vykdo asmeniškai (individualiai), kitas asmuo Jūsų vardu išrašyti sąskaitą klientui ir priimti pinigus Jūsų vardu neturi teisės.

Jei planuojate, jog Jūsų draugė jums išrašys sąskaitą už suteiktas paslaugas, galite sudaryti paslaugų teikimo sutartį, t.y. susitariama dėl konkrečios užduoties atlikimo, o ne tęstinio pobūdžio santykių ir darbo funkcijos vykdymo. Paslaugos teikimas siejamas su konkretaus rezultato gavimu. Yra rizika tokius santykius pripažinti darbo santykiais, dėl šios priežasties tarp jūsų ir jūsų draugės negali susiklostyti pavaldumo santykiai: negali būti nustatomos darbo tvarkos taisyklės, darbo drausmė, darbo laiko trukmė. Paslaugos gavėjas, šiuo atveju Jūs, negalėtumėte suteikti paslaugų teikėjui, draugei, įrankių darbui atlikti. Paslaugų teikėjas dirba ne tik paslaugų gavėjui, tačiau teikia savo paslaugas ir kitiems asmenims. Be kita ko, negali būti susitarta dėl minėtų dalykų kaip atostogos, konfidencialumas, kvalifikacijos kėlimas.

Asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, gali sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Civiliniame kodekse 6.969 str. nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių) kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jei ko kito nenustato jungtinės veiklos sutartis. Tokia sutartis yra reikalinga tam, kad būtų nustatyti jūsų ir partnerio tarpusavio santykiai – teisės ir pareigas vykdant tokią veiklą.

Pažymėtina, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.  Iš jungtinės veiklos gautos pajamos priskiriamos individualios veiklos pajamoms ir apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos.
Pažymėtina, kad šioje konsultacijoje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio, todėl dėl kiekvieno individualaus atvejo ir išsamios konsultacijos patartina kreiptis į teisininkus.