...

Ar atsiranda darbo santykiai, jei du žmonės dirba pagal individualią veiklą tose pačiose patalpose?

Žinių bazė

2015.01.28

Situacija tokia – nuomojuosi gamybines patalpas, kuriose ir dirbu. Neseniai pas mane “atsikraustė” draugas, kuris taip pat vykdo individualią veiklą. Veiklos rūšis ta pati “Reklamos agentūrų veikla”. Aš dirbu su spausdinta reklama, draugas dirba su lauko reklama. Dalis gamybinės įrangos patalpose yra mano draugo. Jis pats susiranda klientus, viską su jais sutaria pagamina ir išraso sąskaitas. Man prireikus montavimo paslaugų, visada kreipiuosi į jį ir už atliktus darbus jis man išrašo sąskaitas faktūras. Ar esant tokioms aplinkybėms atsiranda požymių dėl “nelegalaus įdarbinimo”? Noriu viską išsiaiškinti, kad vėliau kas nors nenustatyto to, ko iš tikrūjų net nėra.

Temos: , .

Į klausimą atsakė:

Atsakyti į klausimą

Kad atsakyti turite tapti ekspertu. Jei esate patvirtintas ekspertas, turite prisijungti.

Andrius Pacharevas

Teisės patarėjas

Publikavimo data: 2015-01-28 12:17

Darbo kodekse yra pateikta nelegalaus darbo samprata kaip tokio darbo, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint,...

Publikavimo data: 2015-01-28 12:17

Darbo kodekse yra pateikta nelegalaus darbo samprata kaip tokio darbo, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai. Vienas iš atvejų, numatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje, kuomet gali kilti nelegalaus įdarbinimo klausimas yra tuomet, kai faktiškai tarp šalių susiklosto darbo santykiai, tačiau rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta.

Vadovaujantis Darbo kodekse numatytu reguliavimu, darbo santykiai tarp šalių gali susiklostyti tuomet, kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Taigi, pagrindiniai darbo santykių požymiai atskiriantys šiuos santykius nuo kitų atlygintinų santykių:
1. Darbuotojas privalo dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį.
2. Atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264)

Kiti darbo santykiams būdingi bruožai be susitarimo dėl darbo funkcijos, jos tęstinio pobūdžio, darbo tvarkos ir pavaldumo, yra susitarimas dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos, darbo drausmės, atostogų, kvalifikacijos kėlimo, konfidencialumo, darbuotojo aprūpinimo darbo priemonėmis, rizikos prisiėmimo ir panašiai.

Darbo santykiams įžvelgti turėtų būti taikoma visuma išvardintų kriterijų, nustatant, kokia apimtimi paslaugų teikėjo atliekamas darbas yra įmonės įprastos veiklos dalis, ar paslaugų gavėjas nustato darbo laiko trukmę, darbo sąlygas, taip pat kokia apimtimi paslaugų gavėjas vykdo paslaugas teikiančio darbuotojo atliekamo darbo, taip pat darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrankius darbui atlikti. Būtina nustatyti, ar darbai vykdomi reguliariai, ar įmonė periodiškai išmoka paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą ir ar jis nustatomas pagal iš anksto sutartus kriterijus, ar paslaugas teikiantis darbuotojas gali gauti pelno ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu susijusių nuostolių, ar paslaugas teikiantis asmuo dirba vienai įmonei – paslaugų gavėjui, ar paslaugų gavėjas teikia darbuotojui profesinio rengimo paslaugas.

Pagal klausimo pobūdį panašu, kad vienam fiziniam asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, pagal poreikį yra užsakomos kito fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą, teikiamos paslaugos – susitariama dėl konkrečios užduoties atlikimo, o ne tęstinio pobūdžio santykių ir darbo funkcijos vykdymo. Paslaugos teikimas siejamas su konkretaus rezultato gavimu. Tarp minėtų fizinių asmenų, vykdančių atskiras individualias veiklas, nesusiklosto pavaldumo santykiai: nenustatomos darbo tvarkos taisyklės, darbo drausmė, darbo laiko trukmė. Paslaugos gavėjas nesuteikia paslaugų teikėjui įrankių darbui atlikti, taip pat paslaugų teikėjas veikia savo rizika. Paslaugų teikėjas dirba ne tik paslaugų gavėjui, tačiau teikia savo paslaugas ir kitiems asmenims. Be kita ko, nėra susitarta dėl minėtų dalykų kaip atostogos, konfidencialumas, kvalifikacijos kėlimas.

Išanalizavus darbo santykių požymius matyti, kad šiuo atveju susiklosto kiti atlygintiniai civiliniai teisiniai santykiai, tačiau ne darbo santykiai, kas reiškia, kad ir nelegalaus įdarbinimo klausimas šiuo atveju neturėtų kilti.

Tapk ekspertu

Esi savo srities žinovas, turi patirties? Tuomet pasidalink savo žiniomis su kitais verslo atstovais ir padėk jiems auginti savo verslą. Prisijunk prie „bzn start” bendruomenės!

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.