Žmonių įdarbinimas Norvegijoje pagal veiklos pažymą.

Asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą (kurioje nurodyta, kad paslaugos teikiamos Lietuvoje ir užsienio valstybėje) turi teisę įdarbinti darbuotojus, sudarant su jais darbo sutartis darbui Norvegijoje. Individualią veiklą vykdantis asmuo, į darbą priėmęs darbuotoją ir su juo sudaręs darbo sutartį, prisiima visus darbdavio – mokesčius išskaičiuojančio asmens (kaip ir juridinis vienetas) įsipareigojimus, t. y. asmuo, samdantis darbuotojus privalo mokėti darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį ir už darbuotoją įstatymų nustatyta tvarka išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį (15 %), privalomojo sveikatos draudimo (6 %) ir valstybinio socialinio draudimo (3 %) įmokas bei nustatyta tvarka deklaruoti išmokas ir išskaičiuotus mokesčius. Asmuo, samdantis darbuotojus, kaip darbdavys, turi sumokėti valstybinio socialinio draudimo (27,98 %), privalomojo sveikatos draudimo (3 %) įmokas bei įmoką į Garantinį fondą (0,2 %). Šie mokesčiai skaičiuojami nuo darbuotojui mokamo atlyginimo „ant popieriaus“.

Jeigu darbuotojas samdomas tik darbui Norvegijoje, tai turėtų būti nustatoma darbo sutartyje (darbo vieta – Norvegija) ir jam turėtų būti taikomi Norvegijos darbo įstatymai. Darbo sutartyje nustačius, kad darbuotojo darbo vieta yra Lietuvoje, individualią veiklą vykdantis asmuo, darbuotoją siųsdamas dirbti į Norvegiją, turėtų darbuotojui mokėti komandiruotpinigius, remiantis Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365.

Pajamų mokestis. Asmens samdomiems darbuotojams dirbant Norvegijoje, turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės 1993 m. balandžio 27 d. sutarties „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“ 15 punktas, kuriame numatyta, kad jeigu asmuo per dvylika mėnesių ištisai ar su pertraukomis Norvegijoje dirba daugiau kaip 183 dienas, jo pajamos apmokestinamos Norvegijoje. Jei asmuo Norvegijoje dirba mažiau nei 183 dienas, pajamos apmokestinamos Lietuvoje.

Socialinio draudimo įmokos. 2004 m. balandžio 29 d Europos Parlamento ir tarybos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Pažymėtina, kad Norvegija nėra Europos sąjungos valstybė. Tačiau reglamente nurodyta, kad „tekstas svarbus ir EEE bei Šveicarijai“, todėl preziumuotina, kad Norvegija, būdama Europos ekonominės bendrijos (EEE) nare, taiko nuostatas, analogiškas minėtame reglamente numatytoms. Tačiau dėl tikslios informacijos reikėtų konsultuotis su kompetentingomis Norvegijos institucijomis. Taigi, remiantis aptariamu reglamentu, socialinio draudimo įmokos mokamos tik vienoje valstybėje.

Reglamento 12 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens. Taigi, aukščiau minėtais atvejais socialinio draudimo įmokos bus mokamos Lietuvoje.

Jei veikla (darbas) kitoje valstybėje trunka ilgiau nei 24 mėnesius, tuomet taikomos nuostatos, reglamentuojančios teisės aktų taikymą, dirbant keliose valstybėse. Minėto reglamento 13 straipsnyje numatyta, kad paprastai dviejose ar daugiau valstybių narių pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui taikomi: a) valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisės aktai, jeigu didelę veiklos dalį jis vykdo toje valstybėje narėje; arba b) jeigu didelę veiklos dalį jis vykdo ne toje valstybėje narėje, kurioje gyvena: i) valstybės narės, kurioje yra įmonės arba darbdavio registruota buveinė arba veiklos vieta, teisės aktai, jei jis dirba vienoje įmonėje arba vienam darbdaviui; arba ii) valstybės narės, kurioje yra įmonių arba darbdavių registruota buveinė arba veiklos vieta, teisės aktai, jei jis dirba dviejose ar daugiau įmonėse arba dviems ar daugiau darbdavių, kurių registruota buveinė arba veiklos vieta yra tik vienoje valstybėje narėje; arba iii) valstybės narės, kurioje yra įmonės arba darbdavio registruota buveinė arba veiklos vieta, kitos nei jo gyvenamosios vietos valstybės narės, teisės aktai, jei jis dirba dviejose ar daugiau įmonių arba dviems ar daugiau darbdavių, kurių registruotos buveinės arba veiklos vietos yra dviejose valstybėse narėse, ir viena iš jų yra gyvenamosios vietos valstybė narė; arba iv) valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisės aktai, jei jis dirba dviejose ar daugiau įmonių arba dviems ar daugiau darbdavių, iš kurių bent dviejų registruota buveinė ar veiklos vieta yra skirtingose valstybėse narėse ir kitoje nei gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Taigi, socialinio draudimo mokesčiai būtų mokami toje valstybėje, kurios teisės aktai taikomi konkrečioje situacijoje.

Dėl Norvegijoje taikomų mokesčių dydžių bei mokėjimo tvarkos reikėtų konsultuotis su Norvegijos teisę išmanančiu teisininku arba Norvegijos mokesčių administratoriumi.
Pažymėtina, kad šioje konsultacijoje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio, todėl dėl kiekvieno individualaus atvejo ir išsamios konsultacijos patartina kreiptis į teisininkus.