...

Prekių iš Ukrainos pardavimas

Žinių bazė

2018.12.20

Noriu Lietuvoje ir ES šalyse didmena pardavinėti žvejybos prekes. Ar galiu jas pirkti ne iš įmonės? Rankų darbo. Ar reikia kažkokių dokumentų įvežimui? Pardavinėsiu žiemos sezonu. Geriau uždara akcinė bendrovė ar mažoji bendrija?

Temos: , .

Į klausimą atsakė:

Atsakyti į klausimą

Kad atsakyti turite tapti ekspertu. Jei esate patvirtintas ekspertas, turite prisijungti.

Neringa Trinskienė

Regionų koordinatorė / VšĮ Versli Lietuva

Publikavimo data: 2018-12-20 12:46

Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad norint Lietuvoje pardavinėti prekes, atgabentas į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos valstybių – trečiųjų...

Publikavimo data: 2018-12-20 12:46

Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad norint Lietuvoje pardavinėti prekes, atgabentas į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos valstybių – trečiųjų šalių, reikia atlikti prekių importo procedūrą. Asmeniui, ketinančiam vykdyti veiklą, reguliuojamą muitų teisės aktų (atlikti muitinės formalumus ar kitą veiklą), turi būti suteiktas ekonominių operacijų vykdytojo kodas (EORI kodas). Tam, kad asmeniui būtų suteiktas EORI kodas, jis turi užsiregistruoti Muitinės prievolininkų registre (https://www.lrmuitine.lt/web/guest/paslaugos/prasymai2). Importuojant prekes, reikia sumokėti muitą, akcizą (jeigu jis nustatytas) ir pridėtinės vertės mokestį (PVM). Skirtingoms prekėms taikomi skirtingi muitų ir akcizų dydžiai, o muitų dydis taip pat priklauso nuo šalies, iš kurios tos prekės yra kilusios.

Asmenims, ketinantiems importuoti prekes, pirmiausia tikslinga susipažinti su Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (LITAR) naršykle – atlikti paiešką ir elektroniniu būdu gauti aktualią informaciją apie užsienio prekybos tarifinio ir netarifinio reguliavimo priemones (muitus ir mokesčius, tarifines ir netarifines kvotas, kai kuriuos draudimus ir apribojimus) bei elektroninėje erdvėje sumodeliuoti konkrečios prekės importo situaciją, automatiškai gaunant informaciją apie mokėtinus muitus ir mokesčius bei šiai prekei taikomas netarifinio reguliavimo priemones. Galite tai padaryti naudodami integruotą tarifą (LITAR). LITAR duomenų bazę galima rasti internete adresu http://litarweb.cust.lt.

Taip pat, Vyriausybė, Vyriausybės įstaigos, ministerijos, prie jų įsteigti departamentai ir kitos įstaigos pagal savo kompetenciją nustato privalomus produktų saugos bei ženklinimo CE reikalavimus, suderintus su Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais ir patvirtinimo, kad jie atitinka nustatytus reikalavimus, tvarką. Prekių saugos bendrosiose taisyklėse reikalaujama, kad gamintojai ir tiekėjai į rinką tiektų tik saugias prekes. Prekės, atitinkančios Europos Sąjungos ir nacionalinius prekių saugos reikalavimus, turi būti atitinkamai pažymėtos CE ženklu. CE ženklinimas yra pagrindinis gaminio atitikties ES teisei rodiklis, užtikrinantis laisvą gaminių judėjimą Europos rinkoje. Pažymime, kad ženklindamas preke CE ženklu platintojas prisiima atsakomybę, pareiškia, jog įvykdė visus teisinius reikalavimus, taikomus CE ženklinimui bei įgijo teisę gaminį pardavinėti Europos ekonominėje erdvėje (28 ES valstybėse narėse ir ELPA šalyse, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine), taip pat Turkijoje. Šie reikalavimai taikomi gaminiams, pagamintiems ir trečiosiose šalyse bei parduodamiems Europos ekonominėje erdvėje ir Turkijoje.

Atkreipiame dėmesį, kad CE ženklinimas privalomas tik toms gaminių kategorijoms, kurioms taikomos tam tikros tokio ženklinimo reikalaujančios direktyvos. Ne maisto prekių žymėjimo CE ženklu kontrolę Lietuvoje atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Prekėmis, neturinčiomis CE ženklinimo prekiauti ES ekonominėje erdvėje draudžiama. Taip pat, žinotina, kad verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2286straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie prekę, ją pateikiant etiketėje ar prekę lydinčiuosiuose dokumentuose, o nuotolinę prekybą bei prekybą ne prekybos patalpose vykdantys verslininkai privalo suteikti vartotojui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Visą privalomos pateikti vartotojams informacijos sąrašą galite rasti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2287 straipsnyje: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/esRxKAWzCy. Žymėjimo ir kiti teisiniai reikalavimai konkrečioms prekėms yra skelbiami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos internetinėje svetainėje, skiltyje „Verslininkams“ – sąvadas.

Jūsų numatytą veiklą galima vykdyti tiek įsigijus Individualios veiklos pažymą (IDV), tiek uždarąją akcinę bendrovę (UAB) ar Mažąją bendriją (MB). Šių verslo formų palyginimą ir smulkų aprašymą Jūs rasite „Versli Lietuva“ tinklapyje https://www.verslilietuva.lt/verslauk/verslo-formos-ir-mokesciai/individuali-veikla-pagal-pazyma/. Verslo formų palyginimą rasite štai čia: https://www.verslilietuva.lt/verslauk/verslo-formos-ir-mokesciai/juridiniu-asmenu-palyginimas/.

Ekspertai

Neringa Trinskienė

Neringa Trinskienė

Regionų koordinatorė / VšĮ Versli Lietuva

Tapk ekspertu

Esi savo srities žinovas, turi patirties? Tuomet pasidalink savo žiniomis su kitais verslo atstovais ir padėk jiems auginti savo verslą. Prisijunk prie „bzn start” bendruomenės!

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.