Siekiant sukurti verslą užsienyje, reikia kruopštaus pasirengimo ir išmanymo. Apie tai, ką reikėtų žinoti jauniems verslininkams, norintiems kurti verslą užsienyje ir kaip tinkamiausiai pasiruošti šiam žingsniui, kalbamės su advokatų kontoros „iLaw“ vadovaujančiuoju partneriu dr. Tomu Bagdanskiu.

Bendradarbiavimas su vietiniais

Ruošiantis kurti verslą užsienyje, pirmiausia reikia atlikti kruopščią verslo aplinkos analizę ir susirasti vietinį pagalbininką. Advokatas dr. T. Bagdanskis įsitikinęs, kad pradėti verslą užsienyje veiksmingiau, suradus galintį padėti vietinį vadovą ar patarėją. Juk vietiniai žmonės labiau jaučia rinką, tenykščio bendravimo ypatumus ir nacionalinę kultūrą. Tokiais atvejais užsienyje bendradarbiaujant su vietiniais, dažnai kuriamos bendros įmonės, nes taip tiesiog paprasčiau. Turint verslą Lietuvoje, atsižvelgiant į veiklos sritį, svarbu kritiškai įvertinti verslo steigimo užsienyje sėkmės perspektyvas. Vis dėlto, jei verslas yra sėkmingas Lietuvoje, dar nereiškia, kad seksis ir svetur. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad, kuriant verslą užsienyje, ypač steigiant bendrą verslą su tos šalies verslininkais, svarbūs teisiniai aspektai. Vertėtų pagalvoti ir apie tai, kas bus, jei verslas nepasiseks, ir tam tinkamai pasiruošti.

„Jei verslo idėja yra stipri, ji gali atpirkti, tačiau nereikia pamiršti, kad lemiamą įtaką daro komanda ir galutiniai produkto ar paslaugos vartotojai, kurie kiekvienoje šalyje skiriasi“

T. Bagdanskis

Naujam verslui keliami reikalavimai ir mokesčiai

Advokatų kontoros „iLaw“ vadovaujantysis partneris dr. T. Bagdanskis įsitikinęs, kad dėl verslui keliamų reikalavimų ir taikomų mokesčių Lietuvoje verslininkams nėra priežasčių skųstis. Juk mokesčiai čia vieni mažiausių visoje Europos Ekonominėje Bendrijoje. Vis dėlto advokatas įvardija pagrindines problemas, su kuriomis susiduria mūsų šalies verslininkai. Tai šešėlinė ekonomika, biurokratizmas, darbo santykių lankstumo trūkumas ir skaidrumo stoka, įskaitant viešuosius pirkimus. Pasak pašnekovo, mokesčių dydžiai skirtingose šalyse labai skiriasi, o vidutinio atlyginimo mokesčių našta Lietuvoje siekia 41 proc., o EBPO – 36 procentus. Dr. Tomas Bagdanskis įvardija, kad mokesčių našta prieš kelerius metus buvo mažiausia Lietuvoje ir siekė 26 proc. BVP. Visos ES vidurkis buvo 38,8 procento. Didžiausia mokesčių našta buvo Danijoje (47,7 proc.), Švedijoje (44,3 proc.) ir Belgijoje (44,1 proc.). Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pagrindiniu mokestinių pajamų šaltiniu visoje ES buvo darbo jėgos apmokestinimas, sudarantis daugiau nei pusę visos mokesčių sumos. Kita didelė mokesčių dalis surenkama iš vartojimo ir kapitalo apmokestinimo. Remdamasis Europos Komisijos paskelbta informacija dr. T. Bagdanskis pastebėjo, kad Lietuvoje kapitalo apmokestinimas buvo vienas mažiausių ir siekė 5,5 proc., o Prancūzijoje – net 44,4 procento. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifas Lietuvoje siekia 15 proc., o visos ES vidurkis – 38,3 procento. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje ir Danijoje, jis viršija 55 procentus.

Tinkamiausios verslo formos užsienyje pasirinkimas

Renkantis tinkamiausią verslo formą užsienyje, dr. T. Bagdanskis pataria atsižvelgti į pradinio kapitalo dydį, verslui taikomus mokesčius ir verslininkams tenkančią atsakomybę. Pašnekovas siūlo pasidomėti, kokių verslo formų daugiausia konkrečioje šalyje, ir įvertinti verslo pobūdį bei tikslinį verslo segmentą. „Verslas konkuruoja produkto naujumu, klientų aptarnavimu, kokybe arba kaina, bet ne verslo juridine forma“, – teigia advokatas. Žinoma, reikia pasidomėti, ar užsienio kapitalui netaikomos papildomos sąlygos. Dažniausios klaidos kuriant verslą užsienyje, kurias įvardija „iLaw“ advokatų kontoros vadovaujantysis partneris dr. T. Bagdanskis, tai nepakankamai įvertinti kultūriniai skirtumai. „Jei verslo idėja yra stipri, ji gali atpirkti, tačiau nereikia pamiršti, kad lemiamą įtaką daro komanda ir galutiniai produkto ar paslaugos vartotojai, kurie kiekvienoje šalyje skiriasi“, – sako advokatas.