Vilnietė Aušrinė Šėmienė, ketvirtį amžiaus dirbusi didžiausiuose šalies dienraščiuose, dabar kartu su vyru Tadu Šėma Švenčionų rajone turi mažą ūkelį „Nalšia“, kur augina dilgėles bei siauralapius gauromečius. Pasak vaistažolių ūkio įkūrėjos, ji vis rečiau prisimena įgytą žurnalistės profesiją, ir vis labiau gilinasi į mėgiamą veiklą – arbatų gamybą iš lietuviškojo gauromečio. Beveik visa šiuo metu verslininkės gaminama arbata iškeliauja į Šveicariją ir Vokietiją, tačiau jos galima paragauti ir keliuose Vilniaus restoranuose.

Verslo idėja kilo iš mėgiamos veiklos

Jauna verslininkė pasakoja, kad rinkti augalus, iš jų gamintis maistą ar priemones kūno priežiūrai, jai taip pat natūralu, kaip ir prekybos centre išsirinkti varškę ar dešrą. „Nors esu trečios kartos miestietė, užaugau pievose ir miškuose. Be to, nuo mažų dienų namie visuomet gerdavome ir gydydavomės įvairių vaistažolių arbatomis. Prisimenu, kad studijų metais, pusę bendrabučio gyventojų vaišindavau žolelių gėrimais. Tik dabar nebegaliu prisiminti, kur jų gaudavau, matyt, prisirinkdavau“, – prisiminimais dalinasi verslininkė. „Ne aš suradau idėją, o idėja mane. Su vyru, kuris yra pagrindinis rėmėjas ir pagalbininkas nieko nedarėme specialiai, viskas atėjo savaime ir vieną dieną nustebome, kad jau turime nedidelį versliuką. Žinoma, viskas vyko labai lėtai. Bet mes nesam nei sprinteriai, nei maratonininkai. Mėgstam truputį pabėgti, o tada pagulėti ant laurų, arba pelų (juokiasi)“, – apie verslo pradžią pasakoja Aušrinė Šėmienė.

Arbata iš siauralapio gauromečio pranoksta indišką ir kinišką

„Stebuklus jis daro ir tuomet, kai reikia žmogų nuraminti, sumažinti įtampą, nerimą ir baimę.“

A. Šėmienė.

„Vienas iš šių augalų buvo siauralapis gaurometis. Tada mažai žmonių, žinojo, kas tai. Įspūdingais rausvais lyg žvakės žiedais pasipuošiantis augalas buvo viso labo tik piktžolė. Netgi pradėję pardavinėti gauromečio arbatą keletą pirmųjų metų kartu vežiodavomės ir augalo nuotrauką, kad pirkėjams parodytume, kaip jis atrodo“, – apie išskirtinę vaistažolę pasakoja moteris. Pasak jos, gaurometis ypatingas, – jame, pavyzdžiui, yra dešimt kartų daugiau vitamino C nei citrinose. Iš jo gaminamas vaistas nuo prostatos vėžio. Kanados mokslininkai nustatė, kad gauromečio ekstraktas pavojingiausias bakterijas žudo efektyviau nei kai kurie antibiotikai, taip pat gali žmogaus ląsteles gali apsaugoti nuo laisvųjų radikalų, kurie sukelia vėžį, mažina uždegimą ir gali pagerinti kaulų būklę, padėti sergantiems diabetu, Parkinsono ir Alzheimerio ligomis. Stebuklus jis daro ir tuomet, kai reikia žmogų nuraminti, sumažinti įtampą, nerimą ir baimę. Jis yra ir daugelio komercinių alternatyvių preparatų – pradedant kosmetika ir baigiant vaistais – sudėtinė dalis. Tačiau nuostabiausia, vaistažolių ekspertės teigimu, kad gauromečio arbatą galima gerti kasdien. Su daugeliu kitų augalų šitaip elgtis negalima. Netgi, su visų mėgstamomis mėtomis, – gali netyčia suskausti krūtis. Netgi vyrams!

„Tik neklauskite manęs, kaip gydytis gauromečiu! Nesu gydytoja. Gaminu kasdienę arbatą ir siūlau ją gerti vietoj kiniškos ar indiškos, jau vien todėl, kad joje nėra kofeino. Vis dėlto kreipiasi daug žmonių, kuriems reikia vaisto. Apie dilgėles galėtume kalbėti iki ryto“, – patarimais dalijasi vaistažolių puoselėtoja.

Arbata gaminama ekologiškai ir atsakingai

„Iš tiesų ir gauromečio, ir dilgėlių galima prisirinkti – juk laukiniai. Būtų daug lengviau. Bet mūsų produkcija ne tik ekologiška, bet ir biodinaminė. Tikimės, kad šiemet įgysime teisę naudoti „Demeter“ ženklą. Tai vienas brangiausių pasaulyje prekių ženklų. Jis pabrėžia, kad produktai yra aukščiausios, kokią įmanoma pasiekti, kokybės ir buvo pagaminti laikantis labai griežtų, visame pasaulyje vieningų reikalavimų“, – apie vaistažolių gaminimo specifiką pasakoja Aušrinė Šėmienė. Kalbėdama apie griežtus reikalavimus pašnekovė vardina ir tokius, kaip – negalima naudoti ne tik pesticidų, mineralinių trąšų, bet ir plastmasinių indų, būtina pasirašyti deklaracijas, kad nebus išnaudojamai žmonės, kad nebus ujami ir žeminami. „Keistas reikalavimas Lietuvoje, ar ne?“, – apibendrina verslininkė.

Nuosavas verslas teikia daug privalumų

Kalbėdama apie nuosavo verslo iššūkius Aušrinė Šėmienė sako, kad receptų nėra. „Turiu naujieną: jums niekas nepadės – norinčiųjų paauklėti begalės, bet patarti gali ir nori tik vienas kitas. Be to, labai sunku juos surasti. Tad viską turėsite padaryti patys. Tačiau, kai pradėsite daryti, iš dangaus nukris žmonių, kuriems kažkodėl jūsų darbas ims atrodyti prasmingas, tad jie nesavanaudiškai ims spardyti į užpakalį: judėk, judėk! Patys nepamatysite, kiek padarėte“, – aistringai tikina verslininkė. Ji sako, kad jos verslo privalumai yra trys: „Neturiu viršininko, kuris kasdien „geria kraują„, galiu planuoti laiką ir padirbusi kelis mėnesius, likusią metų dalį užsiimti kitais reikalais“, – džiaugiasi Aušrinė Šėmienė.

Pradedantiems verslą ji taip pat rekomenduoja prisirinkti dilgėlių! „Kai jų prisivalgysite, kraujas taps raudonesnis, galva ims dirbti geriau ir sugrįš noras gyventi“, – patirtimi dalinasi Aušrinė Šėmienė, Švenčionų rajone turinti mažą ūkelį „Nalšia“.

„Nalšia“