Verslas Šiaurės šalyse: kaip tinkamai pasiruošti?

Verslas

2020.01.05

Autorius: bzn start

Temos: , .

Verslas Šiaurės šalyse: kaip tinkamai pasiruošti?

Nuotraukos autorius: Šarūnas Dyburys Asmeninio albumo nuotr.

Vis daugiau Lietuvos verslo įmonių, išaugusių pačias artimiausias užsienio rinkas, dairosi į Šiaurės šalis ir svarsto galimybes plėstis būtent čia. Nors šis regionas atrodo pakankamai artimas, iš tiesų jį pažįstame dar palyginti menkai. Anot vadovų paieškos įmonės „AIMS International Lietuva“ vadovaujančiojo partnerio Šarūno Dyburio, norint sėkmingai įžengti į rinkas, kuriose jau ilgus metus tvirtai laikosi vietiniai ir tarptautiniai konkurentai, reikia ir geros strategijos, ir atsižvelgiant į rinkos specifiką suplanuotų taktinių žingsnių.

„Šiaurės šalys, palyginti su Lietuva, pakankamai didelės rinkos, pasižyminčios stabilia ekonomine padėtimi ir aukšta perkamąja galia. Jose geros sąlygos verslui vystyti – Šiaurės šalys lenkia Lietuvą tiek „Doing Business“ reitinge, tiek ir „Transparency International“ skelbiamame Korupcijos suvokimo indekse. Tad natūralu, jog erdvės tolesniam augimui ieškantys verslai vis dažniau dairosi Šiaurės šalių kryptimi: periodiškai skaitome naujienas apie atidarytus padalinius, įvykdytus įsigijimus ar rezultatyvius susitarimus su prekių platintojais. Visgi, ne viskas taip paprasta – siekiant sėkmės tenka perprasti ir kultūrinius, ir verslo valdymo skirtumus, o tam pravartu pasitelkti šias rinkas išmanančius ekspertus”,- teigia Š. Dyburys.

Kultūriniai skirtumai: žemesne kaina ir pagyromis nesuviliosi

Pašnekovo teigimu, Lietuvoje veikiantys verslai dažnai apibūdinami kaip alkani pasiekimų – dirbantys greitai ir lanksčiai, o tuo pačiu metu užtikrinantys aukštą kokybę bei mažus kaštus. Panašiais principais savo veikloje vadovaujasi ir artimiausiose rinkose – Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje – įsikūrę konkurentai. Tuo metu ilgus šimtmečius karinių konfliktų išvengusioms ir aukštą brandos lygį jau pasiekusioms Šiaurės šalių rinkoms pirmiausia rūpi stabilumas, į šviesų rytojų joms puikiai tinka keliauti lėtais, bet užtikrintais žingsniais.

„Šiaurės šalys tarsi paneigia Lietuvoje vyraujančią nuomonę „padaryk taip pat gerai, bet pigiau nei konkurentai, ir iš tavęs neabejotinai pirks“. Jos – pakankamai turtingos, tad čia veikiantys verslai dažniausiai neturi paskatų bėgti paskui žemiausią kainą. Šiauriečiai, nepažinodami paslaugas ar prekes pigiau siūlančio tiekėjo, gali kelti klausimus tiek dėl galimybių užtikrinti tokias pat apimtis ir kokybę ateityje, tiek ir dėl galimo laikino kainų dempingavimo. Kitaip tariant, vienkartiniais pasiūlymais juos sudominti sudėtinga, nes geri santykiai su ilgamečiais partneriais ir tiekėjais, įrodžiusiais savo patikimumą, kur kas svarbesni”,- atskleidžia ekspertas.

Dar vienas ryškus skirtumas: puikuotis sukauptu turtu ar girtis padarytais gerais darbais – prasto tono ženklas. Šiaurės šalyse populiaru įnešti savo indėlį į socialinę erdvę net neužsimenant apie tai, kieno lėšomis iniciatyvos buvo finansuotos.

Vadybos niuansai: devynis kartus pamatuoti ir vieną kartą kirpti

Skirtumų atrastume ir pasigilinę į verslo įmonių valdymo ir vadybos įpročius Šiaurės šalyse bei Lietuvoje. „Vienas iš esminių dalykų: Lietuvoje akcininkams yra įprasta dalyvauti įmonės valdyme, o Šiaurės šalių įmonės dažnai turi efektyviai veikiančias valdybas. Žinoma, jų nariai būna ir akcininkai, tačiau kartu su jais dirba ir nepriklausomi valdybos nariai profesionalai”,- sako Š. Dyburys. Taip pat jis pastebi, jog Šiaurės šalyse įmonių valdybos tradiciškai ypač mažai tiesiogiai dalyvauja įmonės veikloje. Jos tai daro per lūkesčių laiškus, strategijos formavimą (ar tik tvirtinimą), vadovų paskyrimą bei atleidimą. Tuo metu Lietuvoje vis dar gana paplitusi praktika, kuomet akcininkas, nebūdamas įmonės darbuotojas ar vadovas, nesilaiko subordinacijos principų, aktyviai dalyvauja tiesioginėje įmonės veikloje, deleguoja bei reikalauja užduotis atlikti jam nepavaldžių darbuotojų.

Be to, šiauriečiai labai didelę svarbą teikia konsensuso paieškai – sprendimus įprasta priimti ne balsuojant, o išklausant visus už konkrečią sritį atsakingus kolegas ir atrandant visiems priimtiną variantą. „Pavyzdžiui, jei už tam tikrą sprendimą atsakingi 10 darbuotojų, aštuoni iš jų pasisako „už“, o du „prieš“, dažnoje Lietuvos įmonėje sprendimas būtų aiškus: „Darom!“. Šiaurės šalyse sprendimas taip pat aiškus: „Nedarom tol, kol nepritars visi dešimt!“. O tuomet dedamos visos pastangos atrasti ir pristatyti papildomą informaciją, galinčią padėti likusiems dviem kolegoms apsispręsti”,- atskleidžia pašnekovas.

Taigi nors patarlė „Devynis kartus pamatuoti ir vieną kartą kirpti“ lietuviška, ja dažniau vadovaujasi Šiaurės šalių gyventojai ir verslo įmonės. „Tiesa, įpratus devynis kartus matuoti gali pritrūkti galimybių operatyviai reaguoti ir prisitaikyti prie kintančios situacijos. Tačiau greičio pedalą iki galo spaudžiančiam lietuviškam verslui gali pristigti planavimo ir iki galo pasvertų sprendimų. Balansą veikiausiai atrastume kažkur per vidurį”,- įsitikinęs pašnekovas.

Vietos konteksto būtinybė: kaip išvengti elementarių klaidų

Pašnekovo teigimu, tokie skirtumai reiškia viena: planuojant žingsnius į kitokias tradicijas turinčias rinkas prasminga pasitelkti žinių apie jas sukaupusių ir kontekstą išmanančių ekspertų patirtį. Taip galima išvengti tiek svarbių strateginių, tiek ir visiškai elementarių klaidų.

„Vienas iš būdų tai padaryti – pasitelkti žinių apie pasirinktas rinkas sukaupusių ir vietos kontekstą išmanančių ekspertų patirtį. Tai gali būti tiek iš konkrečios šalies kilę ar ilgus metus joje dirbę valdybos nariai, samdomi vadovai ar tiesiog aukšto lygio specialistai”,- teigia Š.Dyburys.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.