Spalvingus paveikslus, padėklus, kitus namus puošiančius daiktus „NOE design“ kuriančios jonaviškės Kristinos Počepavičienės (33) verslui dar nėra metų. Prieš 11 mėnesių pradėjusi naują veiklą moteris šypsodamasi sako, kad iš pradžių jai net minčių nekilo, kad tai bus verslas. Po septynerių manikiūro specialistės darbo metų savo įkurtame grožio salone tiesiog panoro naujų įspūdžių ir potyrių, įkvėpimo ir ugnies savo gyvenime.

Grįžo iš Ispanijos trumpam, bet pasiliko

Gimusi ir augusi Kaune, Kristina mokėsi Šv. Mato vidurinėje mokykloje, o šeštoje klasėje kartu su tėvais išvyko gyventi svetur – į Ispaniją. Čia, mažame Andalūzijos miestelyje, ir baigė vidurinę mokyklą, greitai išmoko kalbą, iki šiol šneka ispaniškai be jokio akcento.
Baigusi mokyklą ji nežinojo, kur stoti mokytis. Mama tuo metu jau gyveno Lietuvoje ir pasiūlė grįžti – baigti manikiūrininkės kursus, kuriuose įgytos žinios praverstų ir gyvenant Ispanijoje. Mergina taip ir padarė – trumpam sugrįžo į gimtinę. Lietuvoje, jau likus mėnesiui iki mokslų pabaigos, viena draugė iš kursų vis kalbino: „Pasilik, ką tu toje Ispanijoje? Čia kur kas daugiau galimybių!“ 

„Ir pasilikau, – sako K. Počepavičienė, iki šiol labai artimai bendraujanti su ta pačia drauge. – Būsiu visada jai dėkinga, man tuo metu kaip tik trūko tokio postūmio.“

Iš naujo įsimylėjo Lietuvą

„Baigusi šiuos kursus, įsimylėjau Lietuvą“, – šypsodamasi sako jauna moteris. Čia ji sutiko daug naujų draugų. „Mane beprotiškai sužavėjo jaunimo aktyvumas ir maksimalizmas. Ispanijoje žmonės kitokie, ypač mano bendraamžiai. Jie mažai kuo domėjosi, nenorėjo siekti aukštumų, galvoje – tik vakarėliai. O čia pažinau net keletą, kurie jau turėjo savo verslą, man tai buvo kosmosas, norėjau būti kaip jie: dirbti, studijuoti, kurti, semtis iš gyvenimo kuo daugiau patirties“, – su ugnele akyse prisimena moteris.

Iki tol pirmasis Kristinos darbas, suteikęs savarankiškumo jausmą, kuris jai, beje, labai patiko, buvo Ispanijoje. Ji, septyniolikmetė, vasarą įsidarbino padavėja ledainėje: „Mano pirmoji alga buvo 1200 eurų plius arbatpinigiai. Žinoma, darbas be išeiginių, po 10–14 val. per parą, bet buvo labai geras jausmas užsidirbti pinigų, nereikėjo prašyti tėvų.“ 

Po manikiūrininkės mokymų Ispanijoje ji dirbo įvarius darbus, taip pat ir manikiūro meistrės. 

Grįžusi į Lietuvą, gimus dukrytei, su vyru išsikraustė į jo gimtąjį miestą – Jonavą.

Norėjo daugiau nei tik nuosavo grožio salono 

Šiame mieste K. Počepavičienė, būdama 25-erių, ir pradėjo savo pirmąjį verslą – atidarė Nagų studiją. Ir, kaip pati sako, dirbdama vis tą patį, išsisėmė. „Nors šioje srityje išbandžiau viską: ir konkursuose, parodose dalyvavau, ir kursus pati vedžiau, ir sukūriau inovatyvias lentynėles bei dėžutes manikiūro specialistams, bet jaučiausi lyg jau tobulėti nėra kur, manęs ši grožio sritis visai nebežavėjo, supratau, kad noriu kur kas daugiau iš gyvenimo nei būti manikiūrininkė ar turėti grožio saloną“, – atskleidžia savo mintis Kristina.

Versli pašnekovė savotiškai dėkinga susiklosčiusioms aplinkybėms: „Tad, ačiū Dievui, atsitiko karantinas. Per pirmąjį tiesiog ilsėjausi. Per antrąjį galvojau: „Ne, reikia kažką daryti.“ Turiu gal penkis sąsiuvinius su verslų idėjomis, telefone – 500 pastabų su įvairiomis mintimis. Kada, jei ne dabar, imtis kažko naujo?“ – svarstė „NOE design“ autorė. Paieškojusi savo užrašuose prisiminė epoksidinę dervą. Ja žavėjosi jau seniai. Užsisakė mokymus internetu pas vieną ispanų menininką ir nusipirko pirmąjį priemonių rinkinį. „Taip gimė mano verslas – po truputį, mažais žingsneliais“, – šypsosi K. Počepavičienė.

Daug išmestų pirmųjų gaminių

Pagaminusi pirmuosius savo dirbinius moteris jų niekam nerodė – išskyrus šeimos narius. Spalvingi padėklai tiesiog gulėjo ant stalo. „Užėjo į svečius kaimynė ir jai labai patiko. Sako: „Noriu tokio komplekto. Ar padarysi? Kolegei bus dovanų.“ Sutikau pabandyti. Ir tada prasidėjo… – pasakoja Kristina. – Ji ir jos kolegės iš darbo užsisakė dar. Buvau apstulbusi ir supratau, kad, jei vienas žmogus užėjęs ir pamatęs mano gaminį užsisakė, tai kiek užsakymų sulaukčiau, jei būčiau matoma socialiniuose tinkluose? O jei turėčiau fizinę parduotuvę? Tad tai buvo savotiškas žaidimas. Ačiū kaimynei Rasai, kuri buvo mano pirmoji klientė ir kurios dėka tiek daug nuėjau per tokį trumpą laiką!“ Kristina prisimena, kad sunkiausia buvo nepasiduoti, nes ne viskas ėjo kaip per sviestą. Mokytis reikėjo daug, išmesta daugybė gaminių… Teko atsirinkinėti darbui tinkamiausias priemones, tai kainavo didžiulius pinigus. O tai sudėtinga, jei nėra pradinio kapitalo. „Mano siekis nebuvo iš karto užsidirbti, turėjau tikslą išmokti techniką kuo geriau, mėgavausi procesu. Sunku tik investuoti, bet turi suprasti, kad joks verslas neneša pelno nuo pat pirmų dienų“, – įsitikinusi verslininkė.

Plėtrą pildo naujos idėjos

Šiuo metu K. Počepavičienė bendradarbiauja su penkiomis fizinėmis parduotuvėmis, veikia „NOE design“ e. parduotuvė ir gaminami paveikslai pagal individualius užsakymus. Netrukus e. parduotuvės asortimentą papildys ir kūrybos priemonės, taip pat greitu metu planuojami ir mokymai.

Didžiausias sunkumas, užsiimant nauja veikla, kol kas yra viską suspėti, tad rengiamasi komandos pastiprinimui ir dirbtuvių plėtrai, nes į senąsias jau nebetelpama. Geriausias jausmas, turint šį verslą, pasak pašnekovės, kad ji gali išreikšti savo menininko gyslelę: „Žinau, kad esu išskirtinė, kaip ir kiekvienas esam. Visa tai pasiekti man padėjo tik originalumas, ne kopijavimas kito. Sėdėjau ir naktimis galvojau, kūriau išskirtinius pigmentus, specialius maišymo ir liejimo metodus, kad būtų unikalu. Mažai turiu laisvalaikio ar vakarėlių kaip kiti, visą save atiduodu šiam verslui.“

Vis plečiantis reikia investicijų

„NOE design“ veiklai iš pradžių prireikė 1000 eurų pirmiesiems kursams ir 100 eurų mažam epoksido buteliukui bei silikono formai įsigyti. Išbandžius kursuose įgytas žinias taikyti praktiškai, kilo dar daugiau klausimų, tad vėl kursai, vėl medžiagos. Vis naujų technikų ir produktų bandymams prireikė dar maždaug 4000 eurų. Nuo vasaros pradžios iki rugsėjo verslininkė investavo jau maždaug 20 tūkst. eurų, nes veiklą vis plečia ir nori dirbti rimčiau, nemėgėjiškai.

Investuoti tenka nuolat. „Namo kieme pasistatėme dirbtuves ir sandėlį prekėms. Reikėjo užsipirkti daug medžiagų, pakavimo priemonių ir t. t. Ir tikrai čia ne pabaiga. Investuoti reikia ir į e. parduotuvę, rinkodarą, reklamą, socialinius tinklus, naujus produktus ir naujų prekių įvedimą. Jei nori rimto verslo, turi rimtai ir investuoti“, – iš savo patirties sako ji ir pasidžiaugia, kad pandemija verslui nepakenkė, prekyba vyko ir esant karantinui.

Eiti pirmyn – reiškia mokytis

Savo, kaip verslininkės, patirtimi kūrybinga moteris gali pasidalinti ir su kitais. Pirmiausia, jos supratimu, turi stengtis tapti geriausiu savo srities profesionalu. Palikti kiekvienam dirbti savo darbą. 

K. Počepavičienės nuomone, nereikia samdytis šimto darbuotojų, šiais laikas galima rasti tam tikram etapui ar darbui laisvai samdomą žmogų, kuris padarys darbus, kurių nemoki. Pats juos darydamas užtruktum dešimtkart ilgiau ir neišvengtum krūvos klaidų. O laikas yra brangus, per jį geriau sukurti naują produktą, nei švaistyti ten, kur neišmanai.

Antra, būtina nuolatos mokytis. Ji ir toliau visąlaik gilina ne tik savo srities žinias, bet ir dalyvauja įvairiuose seminaruose, daug skaito. Yra įsitikinusi, kad, norint tobulėti ir eiti pirmyn, tai būtina. Ateityje galvoja apie tarptautinio verslo, verslo vadybos ar rinkodaros studijas.

Tik bandydami rasime tai, kas iš tikrųjų džiugina

„NOE design“ savininkė K. Počepavičienė pradedantiesiems verslininkams linki: „Nenuleiskite rankų, siekite savo svajonių, viskas yra įmanoma. Esu bandžiusi daug verslų – vieni sėkmingi, bet neteikė džiaugsmo, kiti – labai nesėkmingi ir tik skolų pridarė. Vis dėlto nereikia nusiminti, iš visko galime pasimokyti, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Tik bandydami galime rasti tai, kas mus iš tikrųjų džiugina. O tai svarbiausia – kurti verslą ne dėl pelno, o dėl džiaugsmo ir vidinės ugnelės, kurią suteikia veikla, ir tada ateina pelnas savaime. Daryk bet ką, bet daryk tai geriausiai ir originaliai. Sėkmė garantuota!“