Lietuvos startuoliai per pirmąjį šių metų pusmetį jau pritraukė 32 mln. eurų investicijų – vidutinė vienos investicijos suma siekia 1,87 mln. eurų. Daugiau nei 1 mln. eurų šiemet pritraukė 11 startuolių, didžiausia investicija į vieną startuolį – 9,3 mln. eurų.

Palyginus šių ir praėjusių metų pirmuosius pusmečius, pritrauktų investicijų suma mažėjo 9 proc. (nuo 35 iki 32 mln. eurų), tačiau investicijas pritraukė 70 proc. daugiau startuolių (nuo 10 iki 17), rodo Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ stebimi duomenys.

TOP 7 didžiausios Lietuvos startuolių pritrauktos investicijos šiemet:

1. „TransferGo“ – 9,3 mln. eurų
2.  „Unmanned Defense Systems“ – 3,2 mln. eurų
3.  „Spike“ – 3,2 mln. eurų
4. „Saltz“ – 3 mln. eurų
5. „Evergrowth“ – 2,5 mln. eurų
6. „Axiology“ – 2 mln. eurų
7. „Pixevia“ – 1,5 mln. eurų

Dar 4 startuoliai šiemet jau pritraukė po 1 mln. eurų – asmeninis DI mentorius „Leya AI“, tvaraus aktyvumo platforma „Walk15“, debesijos optimizavimo sprendimų startuolis „CTO2B“ ir „Softloans“, technologinis sprendimas, palengvinantis pajamomis pagrįstą skolinimą.

Artimiausiais mėnesiais – bent pora stambesnių startuolių sandorių

„Vertinant iš skirtingų perspektyvų, šiemet Lietuvos startuolių ekosistema atrodo gana stipri. Dėmesį atkreipčiau į aktyvumą – 17 pritrauktų investicijų, reikšmingos sumos itin ankstyvoje stadijoje. Startuolio kūrimui reikalingos infrastruktūros, rinkodaros, mokėjimų ir ryšio su klientais palaikymo galimybės dar niekada nebuvo tokios puikios, o informacijos ir finansų prieinamumas leidžia nuo pirmos dienos veikti ir efektyviai, ir globaliai. Dabar tobulas laikas žmonėms, kurie turi idėją, išvystyti ją iki realią vertę globaliai kuriančio produkto. Tendencijos rodo, kad kapitalo rinkose yra, tik jis tapo selektyvesnis – investuotojai pasigenda kokybiškų pasiūlymų investuoti“, – sako „Unicorns Lithuania“ laikinoji vadovė Rūta Pukenė.

Anot jos, nors bendra pritrauktų investicijų suma kol kas – šiek tiek mažesnė, yra indikacijų, kad artimiausiais mėnesiais galime sulaukti bent poros stambesnių startuolių sandorių.

„Pritrauktos investicijos – tik vienas iš technologijų ekosistemos stiprybę ir potencialą rodančių požymių. Žvelgiant globaliai, itin daug startuolių net ankstyvoje stadijoje Lietuvoje veikia iš viso be jokių išorės investicijų – randa būdą, kaip tapti pelningais, ir auga iš pelno. Savo ruožtu investuotojai dabar daugiau dėmesio skiria būtent pelningumo, o ne augimo rodikliams, gebėjimui lanksčiai atitikti rinkos poreikius. Reikšmingą įtaką investicinių rodiklių gerinimui ekosistemos mastu turi ir šalies žinomumas, motyvuojanti kurti verslą ir didinti Lietuvos konkurencingumą regione aplinka“, – pastebi  „Unicorns Lithuania“ laikinoji vadovė.

Kur krypsta investuotojų dėmesys?

Pasak Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos (LT VCA) vadovės Gretos Mieliauskaitės, žvelgiant į ateities perspektyvas ir tendencijas, matyti, kad rinkoje turime nemažai lėšų, kurios gali tapti svarbiu impulsu lietuviškų startuolių plėtrai.

„Šiais metais nemažai investicijų buvo nukreiptos į dirbtinio intelekto (DI) startuolius. Tikėtina, kad DI nuolat tobulėjant ir integruojantis į vis daugiau sričių, ši tendencija išliks. Be to, pastebime didesnį investuotojų susidomėjimą giliųjų technologijų (angl. deeptech) ir švariųjų technologijų (angl. cleantech) startuoliaIs. Taip pat nemažas dėmesys skiriamas ir dvejopo naudojimo (angl. dual use) technologijoms. Tiesa, vieni populiariausių išliko į fintech nukreipti startuoliai – didžiausios pirmojo pusmečio investicijos sulaukė pinigų perlaidų bendrovė  „TransferGo“. Džiugina, jog kasmet vis labiau stipriname savo įvaizdį užsienyje ir sulaukiame daugiau investicijų iš Baltijos šalių, JAV ir kitų regionų. Apskritai didėjantis startuolių pan-Baltic fokusas geras ženklas visai regiono startuolių ekosistemai“, – pastebi ji.

Naujausia Baltijos šalių privataus ir rizikos kapitalo rinkos ataskaita atskleidė, kad šiuo metu rinkoje yra daugiau 1,5 mlrd. eurų laisvojo kapitalo (angl. dry powder), kurio dalis gali būti investuotas į Lietuvoje įsikūrusius startuolius. Todėl tikėtina, kad produkto ar paslaugos kūrimui (angl. pre-seed) skirtų investicijų šiemet taip pat matysime daugiau.

„LT VCA nariai, pre-seed ir seed investuotojai, tokie kaip „FIRSTPICK“, „Practica Capital“, „Iron Wolf Capital“, „Baltic Sandbox Ventures“ ir kt. šiemet taip pat ketina ir toliau aktyviai investuoti. Planuojama įgyvendinti bent 10 investicijų“, – prognozuoja G. Mieliauskaitė.