Sūnaus gimimas paskatino grįžti į konditerijos pasaulį

Verslas

2020.02.25

Autorius: Agnė Kavaliauskaitė

Temos: .

Sūnaus gimimas paskatino grįžti į konditerijos pasaulį

Prieš dvejus metus Klaipėdoje gyvenanti Jelena Aleksandravičienė išdrįso pakeisti administracinį darbą į nuosavą desertų studiją „Lalene desertų namai“. Nors nuo mažens traukė konditerija, tačiau tik susilaukusi sūnaus moteris ėmė keisti savo gyvenimą ir iš naujo atrado konditerijos pasaulį.

Paveldėta aistra kulinarijai 

„Kepu nuo vaikystės. Mano mama buvo nereali kepėja. Ji iš Ukrainos, aš irgi ten gimiau. Kai mes atvažiavome į Lietuvą, turėjau pačius gražiausius desertų stalus. Nė vienas vaikas neturėjo tokių desertų stalų, kokius ruošdavo mano mama. Visi vaikai norėjo ateiti pas mane į gimtadienį. Manau, kad aistrą gaminti paveldėjau iš mamos, ji labai mėgo daryti tortus, įvairius saldumynus, nors ir gamino labai gerai. Aš taip pat mėgstu gaminti ir jaučiu tam aistrą. Man įdomu valgyti, skanauti ir spėti, kaip tai padaryti“, – apie aistrą maisto gaminimui, ypač konditerijai, pasakoja J. Aleksandravičienė.

Dėl traškaus sluoksnio – į Ispaniją

Baigusi mokyklą pašnekovė pasirinko vadybos studijas. Ilgą laiką moteris dirbo administracinį darbą, tačiau susilaukus sūnaus viskas pasikeitė: „Po vaiko gimimo kas mėnesį pradėjau jam kepti pyragus ir tortus, taip paminėdama vieno, dviejų, trijų ir t. t. mėnesių sukaktį. Pirmojo gimtadienio proga paruošiau nerealų saldųjį stalą – su vyro pagalba pagaminau meškino formos tortą, keksiukų, įvairių dekoracijų… Pasiruošimas taip įkvėpė, kad po to supratau, jog man trūksta konditerinių žinių. Labai norėjau traškaus sluoksnio torto viduje, bet nežinojau, kaip tai padaryti. Ko tik neprigalvojau, kaip tą sluoksnį išgauti! Kepiau morengus, dengiau šokoladu ir vis ragaudama bandžiau suprasti, ar traška. Ieškojau informacijos internete angliškai ir rusiškai, bet nieko neradau. Nežinau, kas man tuo metu buvo, tačiau norėjau, kad mano tortuose būtų skirtingos tekstūros. Nenorėjau paprasto biskvitinio torto – paprastai kremu pertepto, jau tada dariau uoginius intarpus. Aš norėjau, kad būtų dar kažkas traškaus, kad būtų „oho“. Kad tortą valgantis žmogus nesuprastų, kas čia traška.“

Traškaus sluoksnio paieškos moterį atvedė į Ispaniją. Kaip prisipažįsta pašnekovė, į Barseloną važiavo galvodama, kad yra pakankamai gera konditerė. Tačiau ten nuvykusi suprato, kad apie tikrą aukštos kokybės konditeriją nieko neišmano. Kursai Barselonoje J. Aleksandravičienei suteikė dar daugiau žinių apie konditeriją ir padėjo tapti savo srities profesionale.

Bijojo pradėti

Apie nuosavą desertų studiją svajojusi moteris ilgai ieškojo patalpų nuomai. J. Aleksandravičienė atskleidžia, kad šis žingsnis ją labai gąsdino: „Ruošiau save psichologiškai, morališkai, nes man buvo labai baisu žengti šį žingsnį. Dirbti sau. Išeiti iš nuolatinio darbo ir pasirašyti nuomos sutartį buvo baisiausias dalykas. Tiek dėliojau, išgyvenau, skaičiavau, ar man pavyks, ar ne… Turbūt kiekvienas jaunas verslininkas su tuo susiduria. Visgi, kai žengi žingsnį, jau nėra kelio atgal.“

Plečiasi klientų ratas

„Lalene desertų namuose“ desertai ruošiami pagal užsakymus įvairioms progoms. Gimtadieniai, vestuvės ar pokyliai – į šias šventes keliauja tradiciniai biskvitiniai tortai, prancūziški tortai, makarunai, dviejų kąsnių desertai ir daugybė kitų skanėstų. Klientai, pasak J. Aleksandravičienės būna labai įnoringi, tačiau „Lalene desertų namuose“ atranda, kaip patenkinti savo lūkesčius ir norus. 

Paklausta apie sunkumus ir klientus pirmaisiais studijos metais, pašnekovė palygino tai su skrydžiu parašiutu: „Nežinai, kur tu žengsi, bet kai žengi, kelio atgal nėra – tik skristi. Ir tu skrendi! Ilgainiui atsirado klientų. Galbūt iš pradžių visi mano klientai buvo pažįstami, „Facebook“ draugai, „Instagram“ sekėjai ar tie, kurie mane pažinojo iš anksčiau. Jie labai palaikė. Dabar klientų bazė formuojasi kitaip. Atsiranda vis naujų klientų, o aš nesustoju nė minutei ir toliau dirbu, kuriu naujus skonius, galvoju, kuo dar galiu palepinti savo mylimus klientus.“

Reikia nebijoti

Desertų studijoje moteris darbuojasi ne viena – kartu su asistente, kuri prieš metus atėjo pasisemti žinių praktikos metu. J. Aleksandravičienė džiaugiasi komandos nare, kuri puikiai darbuojasi virtuvėje. Dabar pašnekovė gali skirti daugiau dėmesio darbui su klientais, administraciniams reikalams ir projektams, tarp kurių ir kavinės atidarymas. „Labai ja džiaugiuosi ir labai didžiuojuosi. Vadinasi, esu nebloga mokytoja. Aišku, būna visko: ir klaidų, ir pastabų, kaip ir kiekvienoje virtuvėje, bet visada viską galima išspręsti, perdaryti, o iš klaidų geriausia pasimokyti“, – sako pašnekovė.

Svajojantiesiems apie nuosavą verslą J. Aleksandravičienė pataria susidoroti su baime ir klausyti vidinio balso: „Sekite paskui savo svajonę, jeigu ji tikrai yra stipri. Jeigu jaučiate, kad tai tikrai jūsų. Dvejojate, pavyks ar nepavyks? Viskas pavyks. Reikia tik žengti žingsnį ir visata padės. Atsiras ir žmonių, ir aplinkybių, kad viskas būtų taip, kaip turi būti, nes kiekviena istorija yra unikali. Ir ji tik jūsų. Drąsos žengti žingsnį ir skristi!“

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.