VšĮ „Sėkmės mokykla“ įkūrėjas Nerijus Buivydas (30 m.) nėra tipiškas lekiantis, kiekvieną minutę įkainojęs verslininkas. Jis neskubiu tempu pasakoja, kad leidžia sau vidury dienos nuvažiuoti pasportuoti į sporto klubą, o kartais dirba naktimis. Turėdamas nuosavą verslą jis yra savo laiko šeimininkas.

Samdomame darbe suvokė įvaizdžio svarbą

Studijuodamas Kaune būsimas verslininkas atliko studijų praktiką baldus gaminančioje kompanijoje „SBA idėjos namams“, o baigdamas mokslus jau važinėdavo į darbą Vilniuje. KTU įgijęs medienos gaminių technologo specialybę, N. Buivydas persikraustė gyventi ir dirbti į sostinę.

„Dirbau projektų vadovu įmonės Plėtros skyriuje. Nors sritis buvo kita, įgyta įvaizdžio formavimo patirtis padeda ir savame versle“, – atskleidžia verslininkas.

Verslas prasidėjo nuo savanorystės

Jo įkurtai „Sėkmės mokyklai“ – jau 5 metai. Iš pradžių, 3 metus, N. Buivydas darbavosi be samdomų darbuotojų – triūsė savanorių entuziastų grupelė.

„Studijuodamas dalyvavau studentų atstovybės veikloje, sėmiausi patirties iš savanoriškos veiklos. Įsidarbinus taip pat norėjosi laisvą laiką leisti prasmingai. Taip atsirado „Sėkmės mokykla“, – pasakoja verslininkas.

Pasirinko ne užtikrintus pinigus, o savo idėją

„Seminarų organizavimas atimdavo vis daugiau laiko. Kadangi dirbti galėdavau tik po oficialaus darbo ir naktimis, o partneriai tokiu metu negali atvykti į susitikimus, suderinti dviejų dalykų darėsi neįmanoma“, – pasakojo N. Buivydas.

Nors jo idėja sulaukė sėkmės ir populiarumo, dėl laiko stygiaus atsirado spaudimas – teko apsispręsti tiek dėl darbdavių, tiek dėl partnerių. N. Buivydui buvo du keliai: stabdyti veiklą arba palikus samdomą darbą plėsti „Sėkmės mokyklos“ veiklą. Nors samdomo darbo alga ir garantijos viliojo, N. Buivydas pasirinko savo verslą.

Savas verslas suteikia komfortą ir laimę

Paklaustas, ar sunku buvo palikti samdomą darbą, pašnekovas nedvejoja: „Apsisprendžiau lengvai. Darbas „Sėkmės mokykloje“ teikė malonumą. Taigi gyvenimo komfortas ir laimė nugalėjo.“

Smagu visuomenei teikti naudą

Verslininkas pastebi, kad mokyklose vaikams nesuteikiama svarbių žinių asmenybei tobulėti, nelavinamas mokėjimas sutarti, bendrauti su kitais, valdyti emocijas. Šių žinių jam pačiam trūko, todėl studijuodamas pradėjo lankyti įvairius seminarus ir greitai pamatė jų naudą.

Netrukus N. Buivydas nusprendė šią idėją panaudoti kitoje auditorijoje – organizuoti seminarus, ugdomąsias stovyklas moksleiviams.

„Mokymuose dalyvaujančių moksleivių akys dega, jie dėkoja. Yra daug sėkmės istorijų, kai vaikai po mokymų išdrįsta kalbėti viešai, laisvai reiškia savo požiūrį. Džiugina, kai matai pozityvų rezultatą, teigiamus žmonių pokyčius“, – veiklos prasmę atskleidė pašnekovas.

Mažais žingsneliais žengia į priekį

„Verslo pradžioje nemokėjau nieko, teko mokytis dirbant. Gerai, kad viską kūriau po truputį, juk ilgai dirbau samdomą darbą, o šis verslas buvo tik papildoma veikla, – pasakojo N. Buivydas, jau planuojantis ugdomąsias vaikų vasaros stovyklas užsienyje. – Uždirbame iš organizuojamų mokymų moksleiviams ir mokytojams bei su verslu vykdomų iniciatyvų.“

Verslo pradžiai reikėjo 15 tūkstančių litų

„Pačios pirmosios investicijos siekė 2 tūkstančius litų, bet tik todėl, kad neturėjome darbo vietos, darbuotojų, daug ką gaudavome nemokamai“, – pasakojo pašnekovas. Su savanoriais jis susitikdavo kavinėse ir tik po kelerių metų šis laisvalaikis tapo verslu.

Tikrai verslo pradžiai reikėjo 15 tūkstančių litų. Įsteigęs organizaciją, verslininkas sako pusę metų nemokėjęs sau atlyginimo – viską investuodavęs į „Sėkmės mokyklos“ plėtrą. Pirmosios investicijos atsipirko po 2 metų. „Maniau, atsipirks greičiau“, – prasitarė N. Buivydas.

Socialinis verslas – perspektyvi sritis

N. Buivydas konkurentų nesibaido. Atvirkščiai, ragina jaunus verslininkus nebijoti imtis socialinio verslo ir net vardija galimas plėtros sritis: „Pasirinkite, kokią visuomenės problemą norite spręsti: tolerancija, socialinė nelygybė, aplinkosauga ar kita.“

Jis įsitikinęs, kad socialinis verslas yra perspektyvus: „Socialinis verslas ne tik gali būti pelningas, bet ir teikia moralinį pasitenkinimą. Žmonės nenori tik vartoti, jiems reikia natūralumo. Jie žiūri, kur ir ką perka. Produktus vis dažniau įsigyja iš ūkininkų, leisdami šiems uždirbti, o ne iš didelių, jau pralobusių korporacijų.“

Be to, socialinį verslą teigiamai vertina partneriai ir visuomenė, daug lengviau palaikyti draugišką atmosferą darbo kolektyve, nes visi tiki ta pačia idėja. „Nesame draugai, bet netoli to“, – socialinio verslo pranašumus vardijo pašnekovas.

N. Buivydas didžiuojasi, kad darydamas gera visuomenei gali užsidirbti ir dar mokėti atlyginimus 4 savo darbuotojams.

Linkime sėkmės versle.