Įsigiję senąjį spaudos kioską, Judita Vaitkutė ir Paulius Radvanskis net neįsivaizdavo, kas išeis iš tokios neapgalvotos investicijos. Transformavęsis į „Kavos kioską“ senasis spaudos kioskelis tapo kauniečių traukos centru. Dabar čia ne tik kvepia kava, bet ir mezgasi šilti pokalbiai, padedantys verslui augti.

Viskas prasidėjo nuo paprasčiausio skelbimo internete apie pardavinėjamą spaudos kioską. Pasirodė nebrangus, vos 800 eurų. Visai netrukus, dar nespėję apžiūrėti prekės, Paulius ir Judita pervedė avansą už kioską, vildamiesi, jog neįsigijo „problemos“. Kadangi pats pirkinys – netikėtas, minties, jog tai bus kavinė, dar nebuvo. Kadangi Judita tuo metu dirbo aptarnavimo sektoriuje padavėja ne kartą buvo aplankiusi mintis ir apie savo verslą: „Atsibodo klientus uždirbinėti kitiems“. Natūraliai kilo idėja pasistatyti sau jaukią kavinukę, kurioje galėtų „karaliauti“ pati.

Prikėlė naujam gyvenimui

„Kavos kiosko“ remontai vyko jau su ta mintimi, kad čia bus įkurdinta kavinukė. Viskas daryta be išankstinio plano. Iš pradžių buvo ardoma, valoma, dažoma, kol galiausiai pereita ir prie interjero sprendimų. „Kiek pykčių, kiek nervų, kiek darbo, pastangų ir laiko, o mažiausiai – pinigų buvo investuota“, – prisimena Judita. Vartotojišką požiūri, jog „būtinai reikia nusipirkti, kad būtų gražu“, pakeitė tvarūs sprendimai, sutaupę ne vieną tūkstantį eurų. Baras padarytas iš senos spintos plokštės, šaldytuvas – padovanotas kaimynų, o kavos aparatas atrestauruotas Pauliaus rankomis. Anot jo, tai jiems padėjo sutaupyti apie 2000 eurų – tokia būtų naujo kavos aparato kaina.

Pora juokiasi, jog bene sudėtingiausias darbų etapas buvo durų įmontavimas, kadangi pats kioskas jų neturėjo. Buvo nuspręsta, jog žmonės per langelį aptarnaujami nebus ir, užsukę į svečius, jie turi jaustis komfortiškai.

Kitas iššūkis su kuriuo susidūrė jaunieji verslininkai – negautas leidimas kiosko statyboms valstybinėje žemėje. „Tai buvo lūžio taškas kuomet buvo sunku rasti motyvacijos toliau tęsti darbus“, – prisimena Judita. Išeitis buvo ne ką lengviau pasiekiama – vietos nuoma prekybos centrų aikštelėse. Sulaukta daug neigiamų atsakymų, buvo per brangu arba siūloma vieta neatitikdavo Juditos ir Pauliaus poreikių. Pora pasakoja, jog vietų dairėsi nuolat: ir eidami pasivaikščioti, ir važinėjant dviračiais, ir keliaujant po miestą automobiliu. Vienintelėje vietoje, kur dabar ir įsikūrė, sulaukė teigiamo atsakymo. Pramonės prospekte, vietoje Covid-19 greitųjų testų punkto, buvo pastatytas „Kavos kioskas“.

Kviečia pokalbiui

Dirbdama aptarnavimo srityje Judita išmoko gerai pažinti žmones. Visą savo patirtį ir praktiką įvairiuose renginiuose mergina pritaiko savo versle. „Niekada neišleidžiu žmogaus nepakalbinusi, jei matau, kad noriai bendrauja“, – šypsosi Judita. Ji išsiduoda, jog aptarnaudama tarsi permato klientus – bando perprasti svečią, naudoja specifinius žodžius, kuriais galėtų lengvai palaikyti pokalbį. Judita džiaugiasi, jog tai pasiteisina ir kartais kavinės lankytojai čia praleidžia daugiau laiko nei patys tikėjosi. Kalbama apie paprasčiausius kasdienius rūpesčius, dienos planus, tad net labiausiai skubantys jau ir čia pat kavinėje savo puodelį spėja išgerti.

Judita įsitikinusi, jog gerą emociją skleidžia ir patys Dainavos žmonės. Pasirodo, yra klientų, kuriems „Kavos kioskas“ buvo gražios draugystės pradžia. Kurdami tokią jaukią ir šiltą kavos mėgėjų bendruomenę, Judita ir Paulius patys susidraugauja su savo klientais. Jie tampa savais ir noriai grįžta.

Pora įsitikinusi, jog geriausia reklama jų jaunam verslui – žodis iš lūpų į lūpas. Nėra dienos, jog žmogus ateitų į kavinę ir išeitų prataręs vos keletą žodžių. Anot Juditos, bendrauji su žmogumi ir nejučia užsikalbi – tai – pati veiksmingiausia marketingo priemonė. Mergina įsitikinusi, jog aptarnavimo sektoriuje trūksta tokios emocijos. O ir Kaunas gana „šaltas“ miestas, tad tiems, kuriems trūksta šilumos, ateina ir sugrįžta į „Kavos kioską“.

Kitas būdas papasakoti apie save – pokalbiai, nors ne prie kavos puodelio. „Tiek kalbėdami su pažįstamais, tiek su nepažįstamais niekada nepamirštame paminėti „Kavos kiosko“, – sako Paulius. Kadangi jaunieji verslininkai aktyvūs, dalyvauja išvažiuojamuosiuose renginiuose, organizuoja „kavą“ ant ratų, turi galimybę pasiekti platesnę auditoriją savo žodžiu.

Konkuruoja su „Lidl“ kavos aparatu

Pora juokauja, jog pagrindinis jų konkurentas, šalia esančio prekybos centro „Lidl“ kavos aparatas. Čia dirbantys dažniausiai skuba, o kadangi poreikis patenkinamas kava iš aparato, į kavinę užsuka rečiau. Judita prisimena, jog tik atidarius kavinę, kol reklamos dar nebuvo, ėjo ir kalbino aplinkinėse įmonėse dirbančius darbuotojus, ragindami užsukti kavos. Ir tik vėliau pavyko pritraukti vieną ar kitą „kaimyną“.

Jau įsibėgėjus verslui kavinės įkūrėjai neslepia, ko išmoko. Būsimiems verslininkams pataria nepamiršti, jog daug ką galima susikurti savo rankomis arba panaudoti dar kartą. Paulius įsitikinęs, jog nėra reikalo pirkti kažkokį daiktą, kurį gali pats susimeistrauti. „Todėl ir mūsų kioskas toks ypatingas – jis rankų darbo“, – sako Judita.

Paulius ir Judita sutaria, jog kitas svarbus etapas verslo auginime – gebėjimas nepasiduoti, kai viskas atrodo blogiausiai. Tai pat pabrėžia, kaip reikšminga yra atskirti darbą ir šeimą, jei verslas vystomas poroje. Anot jų, būtina vengti pykčių, pasiskirstyti rolėmis, kuomet vienas yra valdytojas, o kitas vykdytojas, ir nesusikeisti jomis. Daryti tai, ką labiausiai moki. Jaunieji verslininkai tiki, kad kuo mažiau kalbėsite apie savo verslo vystymosi planus, kuo greičiau pradėsite veikti, tuo geriau seksis.