Nuo šiol labiausiai duona ir alumi garsėjantys Biržai – kraštas, kuriame klesti ne tik ūkininkai, bet ir garso įrašų studija. Joje dirba prodiuseris Alvidas Kavaliauskas, kūręs projektus su grupės „The Roop“ atlikėju Vaidotu Valiukevičiumi, grojęs gitara grupėje „Delfinai“. Tai ne balandžio 1-osios pokštas ir provincija dar nemiršta. 

Įspūdinga patirtis

Kavaliauskas dirbo muzikos įrašų studijose Panevėžyje ir Vilniuje. Tuo metu turėjo dar nedaug patirties, bet ši sritis jam buvo be galo įdomi, todėl mokėsi iš kolegų. Kartais garso įrašų studijose net miegodavo, bet, kaip sako Alvidas: „Kai dirbi mylimą darbą, to net negalėtum pavadinti darbu ir valandų neskaičiuoji.“ Stropus, stipriai atsidavęs veiklai vaikinas taip kaupė neįkainojamą patirtį. Dirbo su Lietuvoje žinomais atlikėjais: V. Valiukevičiumi (dabar žinomas kaip „The Roop“), Edgaru Lubiu (buvęs „Amberlife“), scenos grandu Kastyčiu Kerbedžiu, Stano („Delfinai“), Česlovu Gabaliu, Gendriumi Jakubėnu, Pauliumi Bagdonavičiumi ir kt. Įgijo patirties ir muzikinių takelių, radijo reklamos, muzikos projektų, aranžuočių, autorinių dainų kūrybos, techninių darbų (teatro muzikos, knygos garsinimo, dubliavimo darbai, koncertų įrašai ir pan.) srityse. Kaip muzikantas, grojo grupėse „Delfinai“, „Feral“, su V. Valiukevičiumi ir kt. projektuose. Šiuo metu dirba ir laisvai samdomu gitaristu, todėl tenka keliauti į turus su žinomais atlikėjais. Ką galima veikti Biržuose, turint tokią įspūdingą karjerą? Bet kaip sako mūsų pašnekovas: „Čia ramiau ir artimieji šalia.“

Naujutėlaitė studija

Lietuvoje prasidėjus karantinui, A. Kavaliauskas išvažiavo į Biržus. Situacijai pradėjus normalizuotis, ketino ir vėl grįžti į Vilnių. Tačiau jį sulaikė bičiulis Vidmantas Galeckas, ilgus metus dirbęs ir gyvenęs Airijoje, grojęs įvairiuose muzikiniuose klubuose, tačiau visada giliai širdyje svajojęs grįžti į gimtuosius Biržus. Alvidas svarstė, ką galėtų veikti grįžęs. Muzikos nenorėjo atsisakyti – juk tai jo gyvenimo kelias ir prasmė. Aplinkybės viską sudėliojo į vietas. Tuo metu į Biržus parvažiavo ir gitaros mokytoja, dainininkė Vigilija Černiauskienė. Tad visi trys susibūrė į grupę „Viga ir grupė“. Vėliau pradėjo ieškoti patalpų ir kurti įrašų studiją.

Studija dar naujutėlė – stilingai ir jaukiai įrengta, su įdomiais sprendimais. Gandas apie ją sklinda iš lūpų į lūpas. Alvidas nesiima aktyvių rinkodaros priemonių, tačiau vietiniai muzikantai, kūrėjai ir atlikėjai be galo džiaugiasi tokia atsiradusia galimybe ir profesionalu savo krašte. Kiti, žinoma, ir pavydi, bijo, kad klientus nuvilios. „Čia sunkiau, kai visas pagrindas muzikos verda sostinėje. Bet tikrai nemažai darbų galima atlikti ir per atstumą. Aišku, dar reikia laiko, nes visa veikla Biržuose dar labai nauja“, – pasakoja pašnekovas. Nors ir pandeminis laikotarpis, bet žmonės juk kurti nenustojo. Kaip tik galbūt net ir daugiau kuria, pasilikę su savimi, su savo mintimis, tad šį žinomą žmogų susiranda kūrėjai ir iš svetur.

 Turi tiesiog be to negalėti

Kavaliauskui įrašų studiją sunku pavadinti verslu. Investicijos nuolatinės ir neatsiperkančios. Kartais atrodo, kad tai finansiškai nenaudinga. Bet, kaip sako Alvidas: „Turi tiesiog be to negalėti.“

Muzikos produkcijos studija – tai brangus verslas. Rizikinga investuoti daug tam, kuris abejoja, kad tai jo kelias, nes net ir metams investuoti į tokį verslą yra didelė prabanga. Kompiuteris jau po trejų metų gali morališkai pasenti. O, pasirinkus programinės įrangos naujinimus, gali tekti kompiuterį ir vėl keisti. Bet turi nuolat investuoti, jei nori eiti kartu su naujovėmis ir kurti kokybišką produkciją.

Šioje srityje neužtenka gerai išmanyti muzikos technologijas. Turi būti ir psichologas geras, sugebantis pajausti, išklausyti atlikėją. Alvidas, baigęs Panevėžio konservatorijoje gitaros specialybę, buvo įstojęs tęsti studijas kitur, bet mokslų nebaigė, nes jau tuo metu stipriai susidomėjo muzikos įrašų ir prodiusavimo veikla. Anot jo, ne visada sėkmė susijusi su baigtais mokslais. „Svarbu pajautimas – arba turi jį, arba ne“, – sako muzikantas.

Kaip išsirinkti gerą muzikos prodiuserį?

Kavaliauskas pataria, kaip jaunam atlikėjui išsirinkti gerą muzikos prodiuserį. Pirmiausia, anot jo, reikėtų peržiūrėti prodiuserio darbus. Iš jų iš karto turėtumėte pajausti, ar tai tinka būtent jums. Reikėtų pasiteirauti ir kitų žmonių rekomendacijų. Bet svarbiausias muzikos prodiuserio patarimas: „Stebėti, ar randate bendrą kalbą. Jei daugiau kalbama apie pinigus, o nesiklausoma, ko tu nori – neik ten.“

Kol svarstysi, kitas tai jau bus padaręs

Pokalbis su pašnekovu verčia susimąstyti, kiek šansų gyvenime esi pramiegojęs, kol svarstei „už“ ir „prieš“. Gal kažko bijojai ar nepasitikėjai savo jėgomis. Alvidas nori palinkėti jaunam žmogui – verslo kūrėjui – kantrumo ir tvirto stuburo. Tikėti ir daryti. Jo manymu, įkvėpimas aplanko dirbančius.

Tvirtas prodiuserio linkėjimas: „Pasakyčiau taip: jūs esate tokie ne vieni ir, jeigu nedarysite jūs, per tą laiką kažkas jau bus padaręs. Galbūt tai būsi jau nebe tu, o kažkas kitas, kuris ėmėsi kažko įdomaus. Taigi nemiegokite, nesidairykite, neklausykite, o tikėkite savimi ir darykite čia ir dabar. Gyvenimas duotas vienas.“