Išgyvename technologijų klestėjimo laikotarpį, bet ar jame dar yra laiko knygoms? Iš Mosėdžio miestelio kilusi knygyno „Keistoteka“ įkūrėja Gintarė Liočienė nepabijojo šio iššūkio, nors prieš įkurdama verslą sulaukė nemažai atkalbinėjimo iš aplinkos, kad knygos jau niekam nebereikalingos. Šiuo metu veikia keturi fiziniai „Keistotekos“ knygynai Vilniuje bei interneto svetainė. Knygyno įkūrėja dalinasi vingiuota „Keistotekos“ istorija.

Nuosava biblioteka namie nebetilpo

Po kelerių metų šešiasdešimtmetį švęsianti G. Liočienė atskleidžia, kad verslo idėja kilo iš paprasčiausio poreikio: „Nuo pat vaikystės namie buvo begalė knygų. Atėjus metui išsikelti į savo namus, kurie buvo labai nedidelio ploto, iškilo problema: o ką daryti su knygomis? Kadangi tiesiog negaliu išmesti nė vienos knygos, keletą metų naujuose namuose baldai buvo pagaminti iš dėžių su knygomis. Laikui bėgant kilo idėja, kad reikia knygomis dalintis.“

Finansiškai įvertinusi, kad vien senų knygų šiam verslui neužteks, verslininkė prisijungė prie bendraminčių, kurie jau turėjo interneto svetainę. G. Liočienė pasidžiaugia, kad verslo partnerius atrado tarp pažįstamų, dalindamasi idėjomis apie planuojamą veiklą. Kaip pati pasakoja, metus ji dirbo kitokius darbus, knygynui skirdama visą likusį laiką, kol atsirado keletas jaunų žmonių, kurie prisijungė prie šios „keistos“ veiklos. „Nors aš juos gąsdinau, kad pasiieškotų pelningesnių veiklų, laimei, jie neišsigando“, – teigia „Keistotekos“ įkūrėja.

Vingiuotas veiklos kelias

Be sunkumų, žinoma, neapsieina nė vienas verslas. Knygyno įkūrėja teigia: „Sunkumų visada yra – ir pinigų, ir žinių stygius. Kasdien mokaisi, kasdien išgalvoji, ką ir kaip reikėtų daryti, nes veikla prekybinė, o pati prekė nestandartinė. Ilgą laiką teko „šlubuoti“: žingsnis pirmyn, du atgal.“

Visgi, dirbant su patinkančia veikla, šis pranašumas buvo juntamas net ir sunkiais momentais. „Pranašumų netrūko, vienas jų – tai nuoširdus bendravimas, atnešantis neįtikėtinai gražių akimirkų“, – pabrėžia verslininkė. Tiksliausiai „Keistoteką“, pasak autorės, apibūdintų frazė „kūrybinė laisvė finansinėje nelaisvėje.“

Pasak G. Liočienės, kasdien reikėjo suktis, kaip išgyventi ir neprarasti mėgstamos veiklos. „Kartais apimdavo neviltis, o kartais džiaugsmas dėl netikėtų sprendinių ir sutiktų žmonių“, – taip vingiuotą veiklos kelią apibūdina įkūrėja.

Norint išlaviruoti, reikia tempo

Finansiniai klausimai ir reklama – keblios sritys jauniems verslams. Kaip „Keistotekai“ sekėsi nepaklysti šiose džiunglėse? Pradedant finansiniais klausimais, G. Liočienė sutinka, kad be investicijų verslo pradžioje niekaip neišsisuksi: „Pinigų reikėjo ir patalpų nuomai, ir mokesčiams. Niekas juk neklausia, nupirko knygą ar ne, mokėk ir viskas! Visaip pradžioje buvo, bet ir dabar panašiai: turi suktis vilkeliu, kad išlaviruotum tarp blogų etapų ir geresnių.“ Pašnekovė pamini, kad senų knygų knygyno „Keistotekos“ neįvardytų kaip verslo, tai labiau gyvenimo būdas ir dalinis pajamų šaltinis.

Darbuotojai taip pat yra vienas iš svarbių veiklos sėkmės akcentų. G. Liočienė prisimena, kad patirčių su darbuotojais turėjo tikrai įvairių: nuo neatsakingai į savo pareigas žiūrinčių iki „beprotiškai fantastiškų žmonių, kurie tikėjo ir tiki, kad tai verta daryti, nepaisant sunkumų ir nesklandumų“. Pastariesiems knygyno įkūrėja yra itin dėkinga.

Įdirbis – pati geriausia reklama

Paskleisti žinią apie naują knygyną G. Liočienė bandė įvairiomis priemonėmis. „Iš pradžių norėjome įprastos reklamos – skelbimai įvairiais pavidalais, bet visi teikiami pavyzdžiai netenkino – forma vis neatliepdavo turinio“, – prisimena knygyno įkūrėja.

Visgi didžiausią poveikį padarė pats darbas knygyne, internete ir įvairiose mugėse. „Manau, pasiteisino seniausia reklamos forma – iš lūpų į lūpas“, – pabrėžia pašnekovė.

Paklausta, kokie būtų jos trys patarimai augančiam verslui, G. Liočienė atsako klausimu: „Patarimai, o kas jų klauso? Aš irgi jų neklausiau, tik labai norėjau.“ Tada pagalvojusi knygyno „Keistoteka“ savininkė pasidalina mintimi: „Jei abejoji – nelįsk, o jei išdrįsai – varyk iki galo, žinoma, su stabtelėjimais ir pagalvojimais.“