Kaunietės Lauros Garšvaitės (37) prieš penkerius metus įkurtos mažosios bendrijos „Piprė“, užsiimančios prieskonių auginimu ir pagardų gamyba, veiklos pradžia neapsiėjo be mokymosi iš klaidų: antraisiais aitriųjų paprikų auginimo metais dalį derliaus teko tiesiog išmesti, nes jo nespėjo apdoroti (kadangi šiltnamis nešildomas, aitriosios paprikos auginamos sezoniškai). „Šią klaidą pavyko suprasti būtent per patirtą nuostolį, – pasakoja ūkio šeimininkė, išmokusi problemas dalyti į keletą dalių. – Kitais metais anksčiau pradėjome skinti aitriąsias paprikas, etapais apdorojome, o tas, kurių nespėdavome tuo etapu apdoroti, parduodavome šviežias arba pradėjome džiovinti.“

Ką galima pagaminti iš aitriųjų paprikų?

Po mokyklos baigimo ir studijų Jaunimo pagalbos linijoje savanoriavusiai bei už darbo užmokestį pradinių klasių mokinių šokių mokytoja padirbėjusiai L. Garšvaitei verslo idėja gimė labai netikėtai ir neplanuotai. Tiesiog eksperimentuojant virtuvėje. Jai buvo įdomu, kokius pagardus ir patiekalus galima pagaminti su aitriosiomis paprikomis.

„Savo eksperimentinius produktus daviau ragauti artimiesiems ir draugams. Po truputį eksperimentų daugėjo. Įkvėpimo pasisėmiau atostogaudama su draugėmis Italijoje. Vėliau iš smalsumo pradėjau užsisakinėti aitriųjų paprikų sėklas ir mėginau aitriąsias paprikas auginti pati. Net ir iš nedaug daigelių derlius buvo gausus. Pirmąjį sezoną dviejų arų plote puoselėjau 1,3 tūkst. aštuonių rūšių paprikų sodinukų. Net neįsivaizdavau, ką su tiek paprikų veikti. Žinojau, kad mano draugė puikiai marinuoja daržoves ir verda skanius pagardus. Paprašiau jos, kad tiesiog ką nors sugalvotų. O aš tobulinau savo pagardą dabar jau patentuotu pavadinimu „Gardžika“. Draugė Jurgita Mickevičienė pagamino nemažai įvairių pagardų, taip pat užmarinavo paprikėles. Vėl organizavome degustacijas draugams ir artimiesiems. Kitus produktus tiesiog dovanojome kaip rankų darbo dovanas. Daugumai mūsų produkcija patiko. Aplinkinių paskatintos ir pradėjome domėtis, kaip tai galima būtų įteisinti“, – apie savaime įsisukusią veiklą pasakoja „Piprės“ savininkė.

Pora metų eksperimentams ir pasirengimui verslui

Po eksperimentavimų virtuvėje, kol pradėjo verslą, praėjo pora metų. L. Garšvaitė prisimena: „Pradėjome domėtis, kokie dokumentai ir leidimai reikalingi, norint įregistruoti tokią veiklą, VET tarnybos reikalavimai, kur ir kaip įsirengti patalpas. Susiradome Prienų rajone patalpas, įsirengėme jas pagal VET reikalavimus ir pradėjome vykdyti veiklą. Į mus kreipėsi kepyklėlės, kitos parduotuvėlės Vilniuje, Šiauliuose, Kaune, Panevėžyje. Todėl tiesiog viską nuosekliai pradėjome įgyvendinti. Kol tvarkėmės dokumentus ir leidimus, tikrinome pagardų ir prieskonių kokybę, nustatinėjome jų kaloringumą, kūrėme gerosios praktikos vadovą, produktų sudėtį. Kreipėmės į įmonę, kuri kūrė mums etiketes. Tačiau startuoti ir į rinką paleisti produktą reikėjo sugalvoti kaip. Čia taip pat viskas įvyko ir tikėtai, ir netikėtai, nes mano galvoje sukosi mintis, ką galima būtų pagaminti iš „čiliukų“. 2013 m. dviejų arų šiltnamyje užauginau labai daug aitriųjų paprikų, todėl buvo lengva įgyvendinti sumanymą – iš aitriųjų paprikų pagaminti suknelę. Tačiau, kaip tą padaryti, neturėjau jokio supratimo. Pasitelkiau savo geras pažįstamas: Viktoriją Babrę ir Alą Volkovą, kurios man labai padėjo. Galima sakyti, jos tapo „Piprės“ krikštamotėmis. Startavome gana įspūdingai. Pradėjome dalyvauti įvairiose mugėse, parodose. Taip pat tobulinome savo receptūras, kūrėme naujas.“

Prisistatymas su paprikų suknele

Su 3 tūkst. aitriųjų paprikų puošta suknele kaunietės originaliai pasirodė Kaune. Rekordinei suknelei sukurti prireikė kone savaitės. Ją pademonstravo gražiausia kauniete išrinkta Elona Račkutė. Mergina į plaukus buvo įsisegusi aitriųjų paprikų skrybėlaitę. Jos ranką puošė ir iš prieskoninių augalų sukurta apyrankė. Suknelė sveria maždaug 8 kg, o ją kuriant buvo panaudota maždaug 9 kg aitriųjų paprikų, kurias ir padovanojo jų augintoja iš Raudondvario L. Garšvaitė.

Jos entuziazmo ir smalsumo tęsti tai, ką pradėjusi, neįveikė abejojančiųjų replikos, kad mūsų krašte aitriosios paprikos visiškai nepaklausi daržovė ir kad toks verslas pasmerktas žlugti. Ji toliau domėjosi aitriųjų paprikų auginimo specifika ir panaudojimo galimybėmis. „Vis daugiau žmonių, atsiradus „Piprei“, kreipėsi ir teiravosi, ar tikrai aitriosios paprikos auginamos čia, Lietuvoje, ir ar jos nėra atvežtos iš Lenkijos?“ – šypsodamasi sako pašnekovė ir tikina, kad besidominčiųjų gana nemažai.

Daug erdvės kūrybai

Nors tikrai buvo sunku parengti gerosios praktikos vadovą, įsigilinti į VET tarnybos reikalavimus, tačiau dabar L. Garšvaitė gali patvirtinti, jog pasirinkta veikla įdomi tuo, kad įtraukia į kūrybos procesą. Ji sako, kad visada yra galimybė kurti naujas receptūras, ieškoti naujų aitriųjų paprikų veislių. Pernai rudenį įvyko pirmasis aitriųjų paprikų valgymo čempionatas Lietuvoje, organizuotas „Keulės Rūkės“ savininko Dominyko Čečkausko, o aitriąsias paprikas jam tiekė „Piprė“.

Pasiteiravus apie konkurenciją, L. Garšvaitė sako: „Dažnai manęs teiraujasi, ar aš jos nebijau, nes kitų gamybos įmonių panaši produkcija pigesnė. Visada turiu atsakymus. Mes gaminame rankomis, net paprikėlių pjaustymas vyksta rankomis, mes nenaudojame skonio stipriklių, kitų cheminių priedų, tik tradicinius konservantus: actą, druską, cukrų ir pan. Mūsų lietuviško ūkio veiklos tikslas – užauginti, pagaminti ir pateikti kokybiškus produktus, išsaugoti jų natūralumą ir kokybę, todėl ūkyje įvairių rūšių aitriosios paprikos, prieskoninės žolelės ir tradicinės daržovės auginamos nenaudojant jokių cheminių trąšų, taip pat nenaudojama cheminė augalų apsauga. Iš užaugintų aitriųjų paprikų, daržovių ir prieskoninių žolelių gaminami netradiciniai, nauji, išsiskiriantys iš kitų lietuviškų produktų prieskoniai, pagardai, marinuotos aitriosios paprikos, saldūs džemai. Mūsų šūkis: „Aštru, saldu, gardu!“

Didžiausia klaida – baimė suklysti

Paprikų žinovė L. Garšvaitė ketinantiesiems užsiimti nuosavu verslu nežada lengvos pradžios ir pasakoja, kad jai veiklai pradėti reikėjo nemažai investicijų. „Todėl visą finansinę naštą dalijau į etapus. Pirmais metais buvo pastatytas dviejų arų šiltnamis, dar po metų praplėtėme iki keturių arų. Dar po metų tai jau tapo beveik šešių arų šiltnamiu, kuriame auginome apie 14 porūšių aitriųjų paprikų – daugiau nei 1 tūkst. daigelių“, – apie nuoseklų augimą pasakoja verslininkė ir pabrėžia, kad svarbiausias dalykas, kurį, jos supratimu, turėtų padaryti pradedantysis verslininkas, tai nebijoti bandyti įgyvendinti net ir atrodytų keisčiausią sumanymą. Kitas dalykas – reikia numatyti alternatyvą, jeigu sumanymas įgyvendinimo metu stringa. Labai svarbu įsivertinti ir apsiskaičiuoti, kiek ir ko reikės: tiek finansavimo šaltinių, tiek žmogiškųjų išteklių.

„Piprė“