Pradėdama smėlio ir pasakų terapijos veiklą „Asta Liumparienė Art“, moteris dvejojo, ar Ukmergėje turės klientų, bet šiandien jie visi suvažiuoja iš įvairiausių Lietuvos vietų. Per karantiną atrado būdų veiklą perkelti į internetą ir dabar sėkmingai tai daro, atrasdama net užsienio klientus. Beje, dabar Astai Liumparienei atrodo, kad veiklos pradžia susidėliojo tarsi savaime, jai pačiai net nedalyvaujant.

Pagal išsilavinimą Asta – rinkodaros specialistė. Kadangi dirbant šioje srityje reikia turėti nemažai žinių apie žmogaus elgseną, psichologiją, moteris šiomis sritinis nuolat domėjosi. Nemažai prikaupusi informacijos, pastaraisiais metais sulaukdavo moterų prašymų pasidalinti patirtimi savęs pažinimo srityje.

„Prieš trejus metus gavau pasiūlymą pravesti savęs pažinimo užsiėmimų ciklą moterims. Iš pradžių išsigandau ir sakiau „ne, ne“, bet po kurio laiko pagalvojau pabandyti. Per kelis mėnesius paruošiau programą. Kiekvienam susitikimui parinkau po pasaką, temą aptarimui ir keletą užduočių. Nuo pirmojo susitikimo vis atrodė, kad jau kitą kartą nė viena nebeateis, nebenorės manęs klausytis, o aš galėsiu toliau nebevesti šių užsiėmimų. Maždaug po 8–10 susitikimo moterys pradėjo pasakoti, kaip keičiasi jų gyvenimai, kaip gerėja santykiai su vaikais, sutuoktiniu, kai kurios pradėjo verslą ar išėjo iš nepatinkančių darbų. Tada supratau, kad vis dėlto gerai darau ir verta tęsti“, – apie veiklos pradžią pasakoja terapeutė.

Susižavėjo smėlio terapija

Visą laiką A. Liumparienę lydėjo mintis, kad to neužtenka, kad viskas vyksta per lėtai. Tada aiškiai suprato – norint pokyčių, reikia pasiekti gilesnius žmogaus sluoksnius. Mintyse prašė, kad jai atsiųstų ar parodytų technikas, kaip galima būtų tai padaryti gražiai ir harmoningai, bet giliai transformuojamai. Neilgai trukus į įstaigą, kurioje ji dirbo, atėjo specialistė vesti meno terapijos. Astai labai patiko užsiėmimai ir atėjusioji terapeutė ėmė siūlyti dirbti su vaikais ir smėliu. Moteris vėl atsisakė, bet kuo toliau, tuo labiau ją ėmė žavėti smėlio terapija. Įstaigoje buvo įrengtas kabinetas meno terapeutei, tad A. Liumparienė paragino, kad atsirastų vietos ir smėlio terapijai. Pati surinko savo vaikų nebenaudojamas figūrėles, vyras sumeistravo tris smėlio dėžes. Jos dukros vis paklausdavo: „Ar tu, mama, čia sau ruoši?“, o ji sakydavo: „Ne, tetai, kad galėtų vesti kitiems“.

Tuo metu pašnekovė jau pradėjo žvalgytis, kur pasimokyti smėlio terapijos. Vieną dieną į rankas pakliuvo knygelė apie pasakų ir smėlio terapiją. Ji skaitė ir kiekviename puslapyje aikčiojo, suprasdama, kaip visa tai jai patinka. Po kelių mėnesių jau sėdėjo Rygoje pasakų terapeutų centre ir mokėsi kursą, parengtą pagal tą knygą.

Pradėjus veiklą viskas ėjosi sklandžiai: „Buvo keista, kad žmonės manimi pasitiki ir susimoka už keletą užsiėmimų į priekį. Pamenu, tuomet svarsčiau: jei jau taip vyksta, tai gal aš pataikiau tekėti ten, kur neša upė. Nutariau kurį laiką leistis taip plukdoma ir dar daugiau stiprinti šią sritį.“ Paskelbus karantiną, išėjo iš darbo ir susirado patalpas. Šiuo metu turi nedidelę studiją, veda grupinius susitikimus įstaigose, kolektyvams, mokyklose.

Pagalba žaidžiant

„Mane ši veikla sužavėjo tuo, kad galima padėti žmogui tarsi žaidžiant smėlio figūrėlėmis. Paprastai suaugusieji kreipiasi konkrečiais klausimais ir dažniausiai apsilanko vieną kartą. Susitikimo metu „žaidžiame“ apie tris valandas. Būna, žmonės net po pusmečio parašo, kokie stiprūs pokyčiai į gera įvyko jų gyvenime. Vaikus atveda tėveliai su įvairiomis problemomis. Vieni dėl baimių, nerimo, mikčiojimo ar tuštinimosi problemų. Pasitaiko, kad net po pirmo karto nustoja mikčioti ar įveikia baimes. Tik tiek, kad su vaikais nekalbame apie jų problemas, o tik žaidžiame. Prireikia 1–10 susitikimų“, – apie darbą pasakoja terapeutė.

Kai buvo karantinas, savo veiklą perkėlė į internetą. Vedė bent tris ilgus ciklus internetu. Vienas jų buvo skirtas per smėlio terapiją įveikti valgymo sutrikimus. Iš pradžių atrodė, kad bus neįmanoma, bet atėjo minčių, kaip tai padaryti, ir dabar sėkmingai viską taiko klientams iš užsienio.

„Nerimavau, kaip rasiu klientų Ukmergėje, bet greitai supratau, kad dauguma jų nėra iš čia. Didžioji dalis žmonių kreipiasi rekomendavus jau apsilankiusiems klientams. Dabar turiu internetinių iš įvairių šalių. Gyvai kreipiasi iš didžiųjų Lietuvos miestų“, – sako specialistė.

Mokosi užsienyje

Asta pasakoja, kad pradėjo su minimaliomis investicijomis. Iš pradžių svarstė, kokių norėtų patalpų, nes gali vesti grupėms ir individualiai. Ji nutarė išsinuomoti mažas erdves individualioms konsultacijoms, o darbui su grupėmis kelioms valandoms nuomotis didesnes. Dabar nuomojasi apie 10 kv. metrų patalpas. Prie pirmųjų išlaidų prisidėjo būtiniausių baldų pirkimas, tad nuoma ir baldai sudarė apie 200 eurų. Kita investicijų sritis – figūrėlių kolekcija. Jos yra pagrindinis darbo įrankis, tad rinkinys nuolat papildomas. Kokybiškos figūrėlės kainuoja apie 3–10 eurų. Taip pat terapeutė mokosi užsienyje, nes Lietuvoje šios srities specialistų nėra. Pandemijos metu atsirado galimybė mokytis nuotoliniu būdu. Nors investuoti reikia nuolat, didžiosios ir pirminės investicijos jau atsipirko.

Artimiausiu metu planuoja išleisti sukurtas metaforines korteles bei pasakų knygelę. Kitas planas – persikraustyti į didesnes patalpas, kur galėtų priimti grupeles. Moteris nori, kad tai būtų vieta, kurioje skambėtų pasakos, lopšinės ir per žaidimus būtų galima ne tik pažinti, bet ir susidraugauti su pačiu savimi.