...

Emigranto dalia paskatino grįžti į Lietuvą ir sukurti sėkmingą ūkelį

Verslas

2022.10.21

Autorius: Loreta Lileikienė

Temos: , , .

Emigranto dalia paskatino grįžti į Lietuvą ir sukurti sėkmingą ūkelį

Asmeninio albumo nuotrauka Karolina Paulavičienė

Ukmergės rajone, Meilūnų kaime, įsikūrusi Karolina Paulavičienė (30) su vyru Pauliumi, kaip pati sako – patyrusi sunkią emigranto dalią, prieš pora metų grįžo į Lietuvą ir dirba savo sukurtame mažame ūkelyje. „Nors iš pradžių močiutė Stefa per aplinkui bandė atkalbinėti ir kraipė galvą, kai pasakiau, kad auginsiu daržoves ir vešiu į miestą žmonėms savo sudarytus rinkinukus: – O, vaikeli, – ji man sako, – prapulsi, kas tau pirks, pilna tų daržovių, bet kai sužinojo, kad ūkeliui sekasi, džiaugiasi ir dėkoja Dievui“ , – vaizdingai pasakoja „Mėnulės ūkis“ šeimininkė.

Didžiausias pagalbininkas ūkyje – vyras, padeda ir jo mama.

Iš Kėdainių kilusi Karolina vaikystėje daug laiko praleisdavo pas babytę kaime, vėliau net dvylika metų gyveno Jungtinėje Karalystėje, iš jų paskutinius septynerius – Londone. Ten ir susipažino su būsimu vyru. Nors baigusi logisto ekspeditoriaus studijas, mokėsi ir kirpėjos amato, K. Paulavičienė suprato, kad tai skirta ne jai. Traukė visai kiti dalykai. „Ištisus metus savarankiškai kaupiu žinias apie gamtą, augalus, skaitau daug knygų, semiuosi išminties iš sėkmingų viso pasaulio sodininkų, daržininkų, – pasakoja ji. – Mokytis šiais laikais lengva, internete galybė naudingų kursų apie auginimą, augalus, žoleles.“

Gyvendami ir dirbdami Londone, Paulavičiai patys sau pripažino, kad judviejų netenkina beprotiškas tempas, triukšmas, taip pat ir darbai abiejų nedžiugino.

Susikūrė sau darbo vietą

„Mes norėjome daugiau. Norėjome sukurti savo rankomis sau darbo vietą, gyventi gamtoje. Norėjome tai padaryti Lietuvoje, abu buvome pasiilgę gyvenimo savo šalyje, kur sava kalba gali pasisveikinti su kaimynu, nuvažiuoti į svečius pas gimines ir pan. Svajojome sugrįžti į vaikystę, maudytis ežere, grybauti miške, skinti uogas nuo krūmo tiesiai į burną“, – nostalgiškais siekiais tuomet gyveno pora, patyrusi nelengvą emigrantų dalią.

Paulavičienė užsienyje pakeitė begales darbų: namų tvarkytojos, auklės, baristos, padavėjos, fabrikų darbuotojos ir sako, kad nei vienas nedžiugino: „Jaučiausi taip, kad švaistau savo gyvenimą vėjais, vis kirbėjo mintis sukurti savo, tik tuomet dar nežinojau, ką aš galiu dirbti ir jaustis gerai. Lietuvoje nebuvau dirbusi. Grįžau ir įkūriau „Mėnulės ūkį“.“

Vizija pristatinėti daržoves į namus

Įkalbėjusiai vyrą pirkti sodybą kaime ir auginti daržoves, užsiimti gamtine žemdirbyste,  K. Paulavičienei toks verslo būdas pasirodė artimiausias jos sielai. Ji tikėjo, kad sumanytas modelis – pačių išaugintas gamtos dovanas pristatinėti į namus – veiks puikiai. Žmonės gaus tai, ko dabar labai trūksta – natūraliai augintas daržoves. Pasak daržininkės, Lietuvoje bene 70 proc. yra parduodamos lenkiškos daržovės. Trūksta tikro, natūralaus maisto. Augintojams taip pat labai patogu – nereikia stovėti turguje, galvoti parduosi ar ne. Dar gyvendama Londone moteris pastebėjo, kad jau tuomet buvo labai populiaru užsisakyti maistą, ekologiškas daržoves į namus iš ūkių, o Lietuvoje tokia paslauga dar nebuvo girdėta.

„Supratau, kad mes galime taip padaryti. Prisikasti daržovių tiek, kiek turi užsakymų, visa kita toliau auga sau darže ir laukia valgytojų“, – svajojo ji.

Po mokymų atėjo laikas pradėti

Paulavičienė po kiek laiko suradusi tokia veikla užsiimanti lietuvišką ūkį, dalyvavo jo rengiamuose mokymuose, kurie dar labiau sustiprino verslo viziją.

Pirmais ūkio metais didžiumą darbų ji nuveikė viena pati, o vyras padėdavo išvežioti daržovių krepšelius. Šiemet, kai klientų ratas išsiplėtė, jis jau daugiau įsitraukė į veiklą, o kiti metai, viliasi daržo šeimininkė, galbūt bus lemtingi ir vyras apsispręs visas savo jėgas skirti ūkiui, mesti samdomą darbą. „Ir jau po truputį galėsime ne tik viską investuoti, o ir pragyventi kaime iš savo daržų, – planuoja pašnekovė, paaiškinanti ir ūkio pavadinimą. Jo idėją nusižiūrėjo ir parsivežė iš užsienio. – Man būdavo labai gražu, kai JAV, taip pat ir JK, fermeriai savo ūkius pavadina įdomiai, o ne savo pavardėmis. Sumanėme taip ir mes. „Mėnulės ūkis“, nes atsižvelgiame į biodinaminį mėnulio kalendorių, sodiname, ravime, skiname pagal jį. Tikime, kad žemė, augalai, žmonės, gamta, visata yra tarpusavyje glaudžiai susiję ir yra palankus laikas tam tikriems darbams“.

Darbas gamtoje lyg meditacija

Įtemptai dirbę, kad sutaupytų sodybai ir žemei įsigyti, kuri reikalinga verslui, pradėję bandyti gamtiškai auginti daržoves sau, Paulavičiai sulaukė pamokymų iš vietinių, „kad nereiktų sunkiai dirbti“:  nupirkti chemijos, nupūsti žolynus ir bus tau daržas, – šypsodamasi prisimena ūkio šeimininkė. – Vargeli, pagalvojau… Visi dabar žiūri, kad lengviau, o apie sveikatą negalvoja. Stebėjosi ir ką mes tokie jauni čia kaime veiksime, darbo nėra, pragyventi sunku. O aš labai tvirtai savimi tikėjau, kad pilna to darbo, tik reikia imti ir dirbti. Nuolatos yra ką veikti. Gaminti, taisyti, statyti ar griauti“, – žvaliai dėsto darbo apsčiai turinti pašnekovė, besidžiaugianti tuo, kad gali būti pati sau šeimininke, planuotis savo darbo laiką, kuris trunka, be apgailestavimo įvertina, bent dukart daugiau valandų nei samdomame darbe. Tačiau yra kada būti gamtoje, stebėti jos grožį, patirti saulėtekių, saulėlydžių romantiką, matyti, kaip auga daržovės. Protas pailsi dirbant lauke.

„Pripratome, susibičiuliavome su vietiniais ir dabar nė už ką nei į Londoną, nei į kitą miestą iš savo kaimo nenorėtume išvažiuoti“, – tikina „Mėnulės ūkio“ savininkai.

Planuose– perdirbimo cechas

Paulavičių šeima patyrė, kad kuriant savo ūkį investicijų reikia labai daug. Traktorių, žemės apdirbimo padargus nusipirko tik po metų ūkininkavimo. Taip pat pirko įvairiausių įrankių, automobilių daržovių išvežiojimui, šiltnamių daigų auginimui. Vardinti ir vardinti, kiek visko reikia.  O svarbiausia – žinių, kaip visa tai panaudoti. Atvažiavus iš miesto įšokti į kaimo batus nėra taip paprasta, – juokiasi ūkininkaujanti pora, dabar jau nuolatos sulaukianti savo klientų padėkų už skanias, tikro skonio daržoves. „Mus tai labai džiugina ir patvirtina, kad einame teisingu keliu“, – sako K. Paulavičienė ir pabrėžia, kad remiasi požiūriu – mažiau yra daugiau. Daugiau tikrumo, natūralumo. Gali užauginti be chemikalų, tausoti sveikatą ir žemę, kurioje pats gyveni.  „Mėnulės ūkio“ daržovės tręšiamos naudojant pelenus, mėšlą, kompostą.

Ateities planuose – mažutis perdirbimo cechas, kuriame galėtų gaminti įvairius padažus, pagardus ar prieskonius iš mažiau dailių daržovių.

Galvojantiems pradėti savo verslą „Mėnulės ūkis“ linki: „Imi ir darai! Kai labai nori, viskas pavyksta. Reikia tikėti savimi 200 proc, nes kai tiki savimi, tavimi tiki ir kiti, viskas einasi puikiai. Turėk viziją ir siek jos. Pavyks.“

 

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.